Sveikata
05.29. „Sveikos atostogos“ – patarimai tiems, kurie ilsėsis
Parengė Birutė Silevičienė
Pirmieji karantino mėnesiai daugeliui suteikė neplanuoto poilsio namuose. Bet vasarą, jei tik galėsime skirti laiko atostogoms, tikėtina, daugiau būsime gamtoje, keliausime. Tai turėsime daryti neprarasdami budrumo dėl besitęsiančios nepalankios COVID-19 epidemiologinės situacijos.
Švarios rankos
Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo geriau.
Ant rankų odos daug įvairių mikroorganizmų, dalis jų yra pavojingi žmogaus sveikatai: gali sukelti helmintozes, žarnyno ir kitas infekcijas. Mikroorganizmai sukelia virusines ligas.
Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo geriau
Tai ir šiuolaikiniam mokslui gerai žinomas gripas, vėjaraupiai, tymai, skarlatina, raudonukė, difterija ir kitos, taip pat žmonijai naujos koronavirusų grupės sukeliamos ligos.
Tinkamas maistas
Keliaujant svarbu vartoti kokybišką maistą, hermetiškai įpakuotus gėrimus, gerai nuplauti ir nulupti vaisius ir daržoves. Nekokybiškas, greitai gendantis maistas gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus: vėmimą, pykinimą, viduriavimą. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar negalavimo priežastis yra mikrobinės kilmės. Tam patvirtinti dažniausiai pakanka vieno požymio: pakilusi kūno temperatūra. Sergant būna silpna, pykina. Pagrindinė prastos savijautos priežastis yra intoksikacija ir skysčių stoka. Turėkite medikamentų, padedančių grąžinti skysčių balansą.
Keliaujant svarbu išlaikyti maisto kokybę
Tausojant kojas ir pėdas
Aktyvias atostogas reikėtų planuoti iš anksto, stiprinti kūną. Svarbiausias gero žygio atributas – gera, patogi avalynė. Nesiaukite naujų batų, jeigu dar neįsitikinote, kad jie tikrai patogūs. Jeigu keliaujant vis tik neišvengta nuospaudų ar žaizdelių, turite išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti, kad pažeistoji vieta daugiau nebūtų traumuojama. Jeigu pūslelė nepažeista, nereikia jos pradurti. Patepkite spiritu ar odekolonu arba papurkškite antiseptiku, užklijuokite sterilų pleistrą.
Šaltis kaip pirmoji pagalba
Ir patyrę keliautojai neišvengia vienos kitos mėlynės. Sumušus minkštuosius audinius, dėl smulkiųjų kraujagyslių sužalojimo kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, dėl to sumušta vieta patamsėja. Pirmoji pagalba – šalčio procedūra. Ledo gabalėlius įdėkite į polietileno maišelį ir uždėkite ant skausmingos vietos. Laikykite 15–20 minučių, tada nuimkite, palaukite 10 minučių, kol priplūs kraujo, dėkite 20 minučių ir vėl nuimkite. Taip darykite dvi valandas po traumos. Jei po ranka neturite ledo, padės šalto vandens srovė ar valgomųjų ledų kompresai.
(Ne)saugiai gamtoje
Erkių įkandimas neskausmingas, jos labai mažos, tad paprastai aptinkamos tik įsisiurbusios jau giliau į odą. Erkės neturi regos, tačiau gerai pajaučia artėjančio žmogaus ar gyvūno šilumą ir juda jo link. Dažniausiai erkės tūno žolėje, krūmuose. Į namus erkių gali parnešti naminiai gyvūnai. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ne tik įkandus, įsisiurbus erkei, bet ir geriant nevirintą karvės pieną. Tai sunki liga, ilgalaikių liekamųjų reiškinių (dalinis paralyžius, atminties sutrikimai, epilepsija, nuolatinis galvos skausmas ir kt.) tikimybė yra didelė.
Ko reikės kasdien
Daug reikalingų dalykų turi atsidurti kelionės krepšyje
Akiniai nuo saulės ir higienos reikmenys, kremas, dezinfekavimo skystis, kepuraitė nuo saulės, vaistinėlė, geriamasis vanduo, žiupsnelis imbierų arbatai (tačiau mėgautis karštu gėrimu važiuojant automobiliu ar autobusu nesaugu!) – daug reikalingų dalykų turi atsidurti kelionės krepšyje, kad atostogauti būtų paprasta ir saugu.
Atgal
