Sveikata
04.14. Priimkime ir racionaliai vartokime gamtos dovaną - medų
Janina Valančiūtė
Lietuvos medicinos biblioteka
Balandžio 5 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyko konferencija “Bičių produktai ir apiterapija”, skirta Pasaulinei apiterapijos dienai. Susirinkusius į konferenciją pasveikino Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė prof. dr. J. Jankauskienė. Asociacijos valdybos narys, doc. dr. A. Baltuškevičius supažindino su apiterapijos istorija. VU MF SMI Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. dr. R. Stukas perskaitė pranešimą „Bičių produktų vieta žmogaus kasdieninėje mityboje“. Rasa Marija Gundersen, „Naturales“ kompanijos įkūrėja, sveikatos ugdymo specialistė, bitininkė, papasakojo apie lietuviškų apipreparatų populiarinimą Norvegijoje. Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentas gyd. P. Rimkus kalbėjo apie bičių produktų reikšmę žmogaus sveikatai. Anykščių bitininkų draugijos pirmininko A. Žarskaus pranešimo tema „Iniciatyva - Anykščių sanatorijoje – apiterapija“. Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentė habil. dr. D. Stasytytė – Bunevičienė atkreipė dėmesį kaip svarbu teisingai vartoti bičių produktus. Biologė A. Raudoniūtė pristatė šiuolaikiškas edukacijas vaikams ir suaugusiems. UAB „Medicata Filia“ direktorius D. Vasiliauskas supažindino su „Medicata Filia“ apipreparatais.
Lietuvos medicinos bibliotekoje parengta leidinių paroda, kuri veiks iki balandžio mėnesio pabaigos. Ekspozicijoje greta dvidešimtojo amžiaus pabaigos ir naujausių monografijų, metodinių rekomendacijų, pažintinio pobūdžio leidinių, straipsnių galima pamatyti ir 1934 m. išleistą doc. J. Kriščiūno knygelę „Medus sveikatos šaltinis“. Joje autorius teigia: „Geriau yra sveikam medų vartoti, kad nesirgtume, negu ligonį medumi gydyti. [...] Medus yra gamtos, ne pramonės gaminys. Jame yra sukaupta sodų, laukų ir pievų saulės šviesa ir energija. Medus yra prigimtas šilto vasaros lietaus ir žemės saldumas, persisunkęs gražių žiedų maloniais kvapais“.
Šiandienos duomenimis Lietuvoje maistingosiomis ir gydomosiomis medaus savybėmis domimasi apie 800 metų. Iš rašytinių šaltinių galima paminėti 1892 m. kunigo, bitininkystės entuziasto J. Ambraziejaus lenkų kalba parašytą ir Varšuvoje išleistą knygelę „Pszczolarz litewski“ („Lietuvos bitininkas“). 1893 m. pasirodė antroji šios knygelės dalis. 1905 m. buvo pradėtas leisti šešiolikos puslapių žurnalas „Lietuvos bitininkas“, kurio visus straipsnius apie bitininkystę parašė J. Ambraziejus. 1908 m. jis išleido „Knygelę apie paženginę kunigo Ambraziejaus bitininkystę ir jojo iš bičių išdirbinių išradimus“. 1896 m. rašytoja M. Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana parašė „Bičių knygelę“, kuri buvo atspausdinta 1899 m. „Tėvynės sargo“ Nr. 11 priede. 1906 m. ir 1908 m. išleista atskiru leidiniu.
Bičių produktų vartojimą tyrinėjo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo, Kauno medicinos, Lietuvos kūno kultūros institutų mokslininkai bei pavieniai gydytojai. 1962 m. Kauno klinikose pradėta tirti bičių pienelio įtaka ligoniams, sergantiems širdies ligomis. 1964 m. propolio preparatai pradėti vartoti chirurgijos bei terapijos praktikoje. 1966 m. įsteigta medikų apiterapeutų eksperimentinė grupė, vadovaujama V. Stankevičiaus. 1967 m. Kauno farmacijos fabrike „Sanitas“ sukurtas pirmasis lietuviškas bičių nuodų tepalas „Apitrit“. 1975 m. gyd. I. Papreckienė apgynė kandidato disertaciją apie propolio ir alijošiaus poveikį dantų giluminiams pažeidimams. Aktyvią veiklą vykdo Lietuvos apiterapeutų asociacija. Ji įkurta 1991 m., prezidentu buvo išrinktas gydytojas P. Rimkus. Dabar asociacijai vadovauja prof. dr. J. Jankauskienė.Lietuvoje organizuojamos mokslinės konferencijos. Lietuvos apiterapeutai dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose, rengia pranešimus. 2012 m. įkurta Tarptautinė apiterapuetų federacija, kurios steigime ir veikloje dalyvauja lietuviai prof. S. Trumbeckaitė, gyd. P. Rimkus. Daug mokslinių ir praktinių darbų atliko doc. A. Baltuškevičius. Gerbiamas docentas ir profesorius Antanas Juozas Gendrolis padovanojo Medicinos bibliotekai savo parengtas knygas.
Atgal
