VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

03.28. Lietuvoje vis mažiau gydomasi antibiotikais

Suaugę pacientai Lietuvoje praėjusiais metais suvartojo 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m., praneša Valstybinė ligonių kasa. Pasak jos specialistų, tai rodo, kad gydytojai pacientams antibiotikus skiria racionaliau.

„Pernelyg dažnas, ne visada medicininiais tyrimais pagrįstas antibiotikų skyrimas ir jų vartojimas išlieka problema visame pasaulyje - ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, net viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, kurios yra vienas dažniausių susirgimų tarp vaikų iki 7-erių metų, Lietuvoje dažniausiai skiriami antibiotikai. Todėl labai džiugu matyti, kad ir mūsų šalyje gydytojai pradeda skirti antibiotikus atsakingiau, ir jie vartojami racionaliau. VLK specialistų atliktos analizės duomenimis, pernai vaikai suvartojo 8 proc. mažiau antibiotikų nei 2017-aisiais“, - sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.


Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai - tik tada, kada būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai. Nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai.
Pasak I. Medžiaušaitės, prie antibiotikų vartojimo mažėjimo Lietuvoje prisidėjo prieš keletą metų priimtas sprendimas papildomai mokėti gydymo įstaigai, kai šeimos gydytojai atlieka greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2-7 metų vaikams.
Šis testas esą leidžia vos po kelių minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas - virusinės ar bakterinės - kamuoja vaiką. Medikai pabrėžia, kad antibiotikai nėra tinkami gydyti virusiniams susirgimams, nes jie virusų neveikia. Todėl PSDF biudžeto lėšomis apmokamo testo dėka gydytojas sužino, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima sėkmingai išgyti ir be jų.
Kaip rodo VLK analizė, didžiausi antibiotikų vartojimo pokyčiai matyti penicilinų grupėje. Praėjusiais metais siauro veikimo spektro antibiotikų (fenoksimetilpenicilino) vaikai suvartojo 14 proc. daugiau, o plataus veikimo spektro penicilinų 9 proc. mažiau nei užpernai. Suaugusių pacientų bendras antibiotikų suvartojimas penicilinų grupėje per metus sumažėjo net 27 proc.
„Statistika išties nuteikia viltingai, nes iki šiol gydytojai, pavyzdžiui, vaikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti dažniausiai skirdavo plataus veikimo spektro antimikrobinius vaistinius preparatus, nors paprastai vaikų gydymui pakanka ir siauro veikimo spektro antibiotikų“, - sako I. Medžiaušaitė.
Jos teigimu, dėl netinkamo plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo priežastimi.
VLK duomenimis, tarptautiniame kontekste Lietuva pagal antibiotikų suvartojimą yra greta tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Suomija. Mažiau antibiotikų suvartoja tik austrai, švedai, slovėnai, olandai bei kaimynai - latviai ir estai.
Valstybinės ligonių kasos specialistai primena bendrą racionalaus vaistų skyrimo principą - sprendimas išrašyti vaistą turi būti medicinos požiūriu pagrįstas, gydymas šiuo vaistu turi būti efektyvus ir saugus, be to, turi būti parenkamas kiek galima tiksliau ligą veikiantis vaistas.

Atgal