VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

12.29. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl fejerverkų: menka klaida gali kainuoti gyvybę

Danguje besiskleidžiančios fejerverkų šviesos - šventinis atributas, be kurio Kalėdų ir Naujųjų metų neįsivaizduoja daugelis Lietuvos gyventojų. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad didžioji dalis fejerverkus leidžiančių žmonių, rūpindamiesi tik estetika ir grožiu, per mažai dėmesio skiria jų saugumui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kurių metu nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys žmonės.

Pixabay.com

PAGD duomenimis, šventinėmis dienomis penkerius pastaruosius metus kasmet dėl pirotechnikos naudojimo vidutiniškai kyla 9 gaisrai.

„Dėl įlėkusios petardos dažniausiai užsidega daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai. Pasitaiko atvejų, kai iššautos petardos išdaužia buto langą ir uždega baldus, užuolaidas. Nuo fejerverkų neretai supleška ūkiniai pastatai, fiksuojami automobilių gaisrai. Vis dėlto dažniausios pirotechnikos sukeltos nelaimės yra ne gaisrai, o žmonių sužalojimai“, - kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak A. Gudžiausko, visi sužalojimai, padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Daugiau nei 40 proc. sužalojimų žmonės patiria galvos srityje.

„Dažniausiai nukenčia akys, veidas, ausys. Leidžiantiems fejerverkus patartina dėvėti apsauginius akinius, jie padės išvengti pačių skaudžiausių akių traumų. Dar 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai - pirotechnikos sukelti nudegimai“, - sakė priešgaisrinės priežiūros ekspertas.

A. Gudžiauskas atkreipė dėmesį į dažniausias klaidas, kurias žmonės daro leisdami fejerverkus. „Pagrindinė kiekvienais metais fiksuojama klaida - netinkamai pasirinkta pirotechnikos naudojimo vieta. Dažniausiai nesilaikoma pakankamo atstumo iki žmonių, pastatų ir kitų objektų, pavyzdžiui, medžių. Atsitrenkęs į medžio šakas ar jo kamieną fejerverkas gali pakeisti judėjimo kryptį ir pridaryti daug žalos. Dar pavojingiau pirotechnikos priemones leisti žmonių minioje. Neblaiviems ir apsvaigusiems asmenimis fejerverkus leisti griežtai draudžiama, tačiau jei tai įvyksta, pasekmės dažniausiai būna labai skaudžios“, - tvirtino PAGD atstovas.

Priešgaisrinės apsaugos ekspertas pabrėžė, kad pirotechnikos priemones naudoti draudžiama arčiau kaip 30 metrų atstumu šalia mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. „Į gimnazijų patalpas neštis šias priemones taip pat yra uždrausta. Fejerverkų negalima leisti nuo 22.00 val. iki 8 val., išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius, kuriems yra išduotas specialus leidimas“, - teigė A. Gudžiauskas.

Jis priminė, kad ruošiantis šventėms svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones, nenaudoti savadarbių ir skaityti instrukcijas.

Dažniausiai, pasak PAGD atstovo, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų, nes blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus. Vienu metu rekomenduojama leisti tik vieną pirotechnikos gaminį, o jį uždegus atsitraukti saugiu atstumu. Specialistas atkreipė dėmesį, kad fejerverkai yra skirstomi į kategorijas ir joms priklausančius gaminius gali naudoti skirtingos asmenų grupės. I, II, III kategorijos fejerverkus gali įsigyti visi žmonės, neturintys profesionalų licencijos. IV kategorija skirta tik kvalifikuotiems pirotechnikams.

Atgal