VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

06.08. Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai,  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:

*Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

*Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

*Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

*Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

*Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

*Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

*Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

*Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

*Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

*Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

*Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

*Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

*Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

*Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio „Prognozės-UVI prognozės“ skiltyje.

*Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

*esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);

*kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;

*radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Daugiau rekomendacijų ir išsamios informacijos apie karščio sampratą, gyventojų grupes, kurios yra jautrios karščiui, karščio poveikį sveikatai suteiks: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė el. paštu ilona.burkauskiene@smlpc.lt bei Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro  Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyr. specialistė Irina Gudavičienė el.paštu i.gudaviciene@essc.sam.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos „Karštis ir jo poveikis sveikatai: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms“.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro gairės visuomenei „Kaip apsaugoti savo sveikatą karščių atvejais“.

 

 

Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

Kasmet, vos prasidėjus vasaros sezonui, sveikatos specialistai skuba priminti, kaip svarbu saulėje degintis atsakingai. Tačiau besidžiaugdami šiltu oru visus patarimus dažnai tiesiog pamirštame ir, galiausiai, vietoj gražaus įdegio tenka kęsti skausmingą odos nudegimą.  

„Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova sako, kad pavojingiausia ir daugiausiai žalos mūsų odai daranti ultravioletinė spinduliuotė yra atsakinga ne tik už odos nudegimą, bet ir jos senėjimą, raukšlių susidarymą. Taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį odos vėžio vystymuisi. Tad nudegimai gali turėti kur kas daugiau pasekmių nei vien tik nemalonus skausmas ar besilupanti oda.

Pasekmės juntamos pusmetį

„Ultravioletiniai spinduliai gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir neigiamai paveikti odos ląsteles. Nors nudegus saulėje viršutinis sluoksnis nusilupa, tačiau gilesniame sluoksnyje nudegimo padariniai lieka ilgesnį laiką“, – tikina vaistininkė.

Farmacijos specialistės teigimu, po nudegimo saulėje, odos regeneracinis atsistatymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Per šį laikotarpį oda visiškai atsistato ir sunaikina modifikuotas ultravioletinių spindulių ląsteles.

„Po nudegimo viršutinis epidermio sluoksnis nusilupa ir jį pakeičia naujas ląstelių sluoksnis, kuris yra labai jautrus radiacijai. Todėl, stipriai nudegusiems pavojinga vėl būti saulėje – kur kas didesnė rizika dar greičiau ir stipriau nusideginti“, – įspėja R. Molotkova.

Pasak jos, nudegusi oda pasidaro neatspari mikroorganizmams. Taip pat gali atsirasti pigmentinės dėmės. Viena iš pasekmių – ir įvairios odos ligos.

Ką daryti

R. Molotkova sako, kad nudegus saulėje paprastai pasireiškia tokie simptomai, kaip skausmingas odos raudonumas, degimo pojūtis ir niežėjimas, todėl, pajutus bent vieną iš šių požymių, pirmiausia reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.

„Pirmajai pagalbai itin tinkamos dekspantenolio putos ar geliai. Gydyti nudegimus galima ir vėsiais, bet jokiu būdu ne šaltais, kompresais. Taip pat galite išsimaudyti po dušu ar apsipilti vėsiu vandeniu. Gerkite daug skysčių – negazuoto arba mineralinio vandens“, – pataria vaistininkė.

Norėdami palengvinti skausmą, odą tepkite losjonais su lidokainu. Stipriai nudegintą odą galima tepti ir vitamino E aliejumi –  tai antioksidantas, kuris mažina uždegimą, apsaugo odą nuo infekcijos, skatina gijimą.

Pasak vaistininkės, saulės spinduliai gali iššaukti ir organizmo savigynos reakciją – histamino išsiskyrimą. „Histaminas verčia odą reaguoti ir gali sukelti tokius simptomus, kaip niežulys. Histamino poveikį ir niežulį, kurį sukelia nudegimas saulėje, sumažinti padeda specialūs antihistamininiai preparatai“, – teigia „Eurovaistinės“ atstovė.

Jei nudegusiose odos zonose susidarė pūslelių, nederėtų jų pradurti – toks pažeidimas gali sukelti infekciją. O jei po saulės vonių jaučiatės prastai, karščiuojate, o oda stipriai paraudusi ir jautri, nedelsdami kreipkitės į medikus. Gydytojas dermatologas nustatys odos pažeidimus bei paskirs tinkamą gydymą.

Atgal