VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

02.21. Sveikata

Cezario pjūvis - ne mada, o gyvybę gelbstinti operacija

 Cezario pjūviu vadinama chirurginė procedūra, atliekama siekiant išvengti arba gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ar naujagimio gyvybei ir sveikatai, ateityje savo ruožtu gali taip pat sukelti komplikacijų, teigiama Kauno klinikų išplatintame pranešime. 
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. Eglės Bartusevičienės, tai - viena iš procedūrų, kurias iki šių dienų nemaža dalis nėščiųjų ir gimdyvių mielai rinktųsi klaidingai manydamos, kad taip apsaugo naujagimio sveikatą ir gyvybę. 
"Manoma, kad cezario pjūvis - tarsi išeitis, norint išvengti gimdymo skausmų. Tuomet susidaro kiek ironiška situacija - gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus dėl galimai po operacijos susidariusių sąaugų pilve", - pasakojo E. Bartusevičienė. 
Ji pabrėžė, kad ši chirurginė procedūra gelbsti gyvybę ir sveikatą tik tada, kada yra atliekama pagal absoliučias, argumentuotas ir pagrįstas indikacijas, - kai natūralus gimdymas per makštį yra rizikingesnis nei galimos cezario pjūvio komplikacijos.
„Didesnį cezario pjūvio operacijų skaičių šiandien lemia tokios priežastys kaip vis vyresnis gimdyvių amžius, vyraujanti nutukimo epidemija, dažniau atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dėl geros medicinos pagalbos daugiau moterų, sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis (ir kurios anksčiau nepastodavo bei neišnešiodavo kūdikio), dabar gali gimdyti, bet joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija", - aiškino gydytoja E. Bartusevičienė. 
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovės Eglės Audickaitės, nuo 2012 metų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai analizuoja cezario pjūvio operacijų skaičiaus dinamiką. Šveicarijos bei Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimo programos specialiuose standartizuotuose interaktyviuose kursuose buvo atnaujintos visų Lietuvos stacionarų perinatalinių komandų žinios ir praktiniai įgūdžiai instrumentinių gimdymo būdų, vaisiaus būklės stebėsenos klausimais. Sisteminiai darbai davė rezultatų - cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje nuo 26,5 proc. (2012 m.) sumažėjo iki 20,6 proc. (2017 m.), Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje jis sumažėjo 3 proc. ir siekia 27,3 proc. 
Komplikacijos, kurios gali kilti cezario pjūvio operacijos metu ar po jos, yra susijusios ne tik su anestezija: galimas greta esančių organų pažeidimas, didesnė infekcijos, kraujo perpylimo tikimybė, trombembolinės komplikacijos, sąaugos pilve, kurios ateityje sukelia skausmą. 
„Po cezario pjūvio moterims sunkiau ateityje pastoti, dažniau nėštumas būna negimdinis ar baigiasi persileidimu. Jei moteris pastoja, kitas nėštumas ir gimdymas tampa rizikingesni. Dažniau būna vaisiaus augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas, gimdos plyšimas, nenormalus placentos prisitvirtinimas gimdoje ar jos įaugimas į gimdos sieną, dėl ko gimdymo metu moteris dažnai netenka daug kraujo, iškyla grėsmė naujagimio ir jos pačios sveikatai ir gyvybei, - teigia gydytoja E. Bartusevičienė. 
Ji pabrėžia, kad moterims svarbu žinoti, jog cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai dažniau patiria kvėpavimo sutrikimų iškart po gimimo. "Operacijos metu naujagimių oda ir žarnynas nėra apsėjamas gerosiomis motinos bakterijomis, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir metaboliniams procesams organizme vystytis. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis", - teigia gydytoja. 
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, siekiant sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių, jau ne vienerius metus yra svarstomos ir kuriamos prevencinės priemonės, o nėščiųjų bei jų šeimos narių žinių gerinimui klinikoje buvo įkurta „Šeimos akademija".

Sergantieji ŽIV bus pradėti gydyti iš karto nustačius ligą

Nuo šiol sergančiuosius žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), draustus privalomuoju sveikatos draudimu, bus galima gydyti iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, iki šiol žmogui nustačius ŽIV gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų - tokie pacientai turėdavo „įsisirgti", kad būtų pradėti gydyti. 

„Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui, nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV", - sako ministras A. Veryga. 

Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinė draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

2018-2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9-7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4-2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

Ministro A.Verygos įsakymu patvirtinta ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, siekiant efektyvesnio gydymo, siūlomi nauji antiretrovirusinių vaistų deriniai. 

Numatyta ir nauja sąlyga dėl vieno iš svarbiausių (ŽLA-B 5701) tyrimo skyrimo, kuris būtų atliekamas pirmojo ištyrimo metu, jei pacientui paskirtas vaistas pasirodytų esąs neefektyvus ir jį reikėtų skubiai keisti kitu (abakaviru). Pastarojo vaisto skyrimas sutrumpėtų mėnesiu, nes nereikėtų laukti tyrimo atsakymo.

Taip pat patikslinta ŽIV ligos laboratorinės diagnostikos eiga, diagnozės nustatymo laboratoriniai kriterijai, pacientų priežiūros schemos, pateiktas vaikams rekomenduojamų antiretrovirusinės terapijos vaistų sąrašas.

Pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 - vaikams. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25-44 metų amžiaus grupėje. Daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs susirgo paskutine ŽIV ligos stadija - AIDS ir kas septintas, kuriam diagnozuota ŽIV, yra miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas tikslas - iki 2030 metų pasaulyje įveikti AIDS epidemiją. Iki 2020 metų planuojama pasiekti, kad 90 proc. ŽIV gyvenančiųjų žinotų, jog yra užsikrėtę, 90 proc. šių žmonių būtų skiriami reikiami vaistai ir 90 proc. šiuos vaistus gaunančių žmonių būtų pasiekta maža virusų koncentracija.

 

Epilepsija - ne vien priepuoliai, įspėja vaikų neurologai

Epilepsija - ne vien priepuoliai, įspėja vaikų neurologai, kitų sričių medikams pristatydami Dravet sindromą - retą epilepsijos formą, kol kas Lietuvoje genetiškai patvirtintą tik šešiems vaikams.

Pasak Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, ši genų mutacijos nulemta epilepsijos forma prasideda ankstyvoje kūdikystėje ar vaikystėje, tarp pirmojo ir 18 mėnesio, iki tol buvusiam visiškai sveikam ir normalios raidos vaikui. 

Pirmuosius epilepsijos priepuolius išprovokuoja padidėjusi kūno ar aplinkos temperatūra, vaikui daug judant, būnant saulėkaitoje ar maudantis karštoje vonioje.

Tėvai, pastebėję pirmąjį priepuolį, dažniausiai jį apibūdina kaip užsitęsusį ar pasikartojantį tą pačią parą kelis kartus. 

Iš pradžių paprastai įtariami karštiniai traukuliai, tačiau pasikartojantys, sunkiai medikamentais gydomi priepuoliai gali sufleruoti Dravet sindromą.

Mokslinėje literatūroje skirtingi autoriai nurodo, kad sindromas pasitaiko vienam vaikui iš 20 ar 40 tūkstančių. Lietuvoje per metus, tikėtina, gimsta vienas Dravet sindromu sergantis kūdikis. 

Ši sunki kūdikių ir mažų vaikų miokloninė epilepsija pirmą kartą aprašyta 1978 metais prancūzės epileptologės Charlottės Dravet.

Dravet sindromu ir kitomis genetinėmis epilepsijomis sergantys vaikai Vaikų ligoninės neurologų prižiūrimi pagal individualų protokolą Vaikų retų ligų koordinavimo centro Retų vaikų epilepsijų ir miego sutrikimų kompetencijos centre.

Centrui vadovaujančios dr. R. Praninskienės duomenimis, čia dirbantys gydytojai vaikų neurologai prižiūri 503 įvairiomis epilepsijos formomis sergančius vaikus. 

Epilepsija pasireiškia labai įvairiai, ne tik priepuoliais. Ja serga maždaug 6 iš 1 000 gyventojų. Susirgti gali bet kas, nes priežastis ne tik genetinė, bet ir galvos smegenų pažeidimai: trauma, smegenų uždegimas, metabolizmo pakitimai.

Retų vaikų epilepsijų ir miego sutrikimų kompetencijos centre gydomi vaikai, kurie turi itin retas ligos formas - chromosomų anomalijas ir epilepsiją, daugelio genų mutacijas, susijusias su epilepsija: Rett sindromą ir epilepsiją, Aicardi- Goutieres sindromą ir epilepsiją, Wolf-Hirshorn ir Miller-Deker sindromus, tuberozinę sklerozę. 

Daugelio neurometabolinių ligų vienas pirmųjų simptomų yra epilepsijos priepuoliai (pvz., gliukozės transporterio deficitas) ir kt.

Vaikų neurologai, ieškodami ligos priežasties, taiko moderniausius šiandien žinomus tyrimo metodus: priepuolių registracijai skiria 2-4-8-12 val. videoelektroencefalografiją, radiologinius tyrimus, genetinius tyrimus, skiria medikamentinį gydymą, ketogeninę dietą, chirurginį gydymą ir reabilitaciją.

Nuo 2017 metų sergantiems Dravet sindromu kompensuojami specialūs vaistai.

Susirgusių epilepsija vaikų tėvai ir artimieji ligoninėje įkurtoje Epilepsijos mokyklėlėje mokomi, kaip šeimoje gyventi su epilepsija sergančiu vaiku: įgyja pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių, ištikus priepuoliui, supažindinami su veiksniais, kurie gali sukelti epilepsijos priepuolius.

Neuropsichologiniais testais diagnozavus ligą ir vėliau, prižiūrint pagal individualų protokolą, skirtingais gydymo etapais parenkamos atitinkamos reabilitacijos priemonės. Ligos ūmiam periodui pasibaigus, gydymas tęsiamas ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė".

 

Atgal