VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

05 03. Nevaldomas triukšmas gali būti valdomas

Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus
Vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas

Paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį, šiais metais – balandžio 27 dieną, tradiciškai minėta Tarptautinę triukšmo supratimo – kovos su triukšmu diena, skirta pažymėti ir išreikšti visuotinį žmonijos susirūpinimą triukšmo plitimu ir jo keliama žala visuomenės sveikatai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rekomenduoja sumažinti įprastinį triukšmą ir tuo pačiu pailsėti nuo jo, sumažinti ar išjungti garsą generuojančius šaltinius, suprasti triukšmo žalą, prisiminti triukšmą mažinančias priemones ir tylos raminamąjį poveikį bei naudą.

Triukšmas kenkia sveikatai

Įprastinėje šiuolaikinio žmogaus aplinkoje gausu triukšmą skleidžiančių įvairių transporto priemonių, mechanizmų, buitinių prietaisų, komunikacijos ir pramogų įrenginių. Visi šie garsai skirtingai veikia žmogų.

Labai garsus triukšmas ar stiprus garsas yra pavojingas sveikatai. Stipresnis nei 110-120 dB triukšmas (keliamas reaktyvinio lėktuvo variklio, akustinių garso stiprinimo sistemų ir įrengimų) kenkia klausai. Ypač pavojingas yra žemadažnis ir infragarsininis triukšmas, kuris palyginti su aukšto dažnio triukšmu neatrodo toks stiprus, nes negirdimas ar beveik negirdimas, tačiau sukelia vidaus organų rezonansines vibracijas ir priklausomai nuo stiprumo – dalinę ar visišką organų destrukciją.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuo labai stipraus žemo dažnio garso (16-200 Hz intervale) ir infragarso (žemesnio nei 16 Hz) pradeda svaigti galva, atsiranda nerimo, panikos, baimės jausmas bei įvairių kitų fiziologinių pokyčių.

Infragarsas, kurio stiprumas viršija 120 dB, tampa labai pavojingu žmogui ir gyvūnams, o 140 dB ir stipresnis infragarsas gali sugriauti ar apgadinti namus ir kitas konstrukcijas ar įrengimus.

Infragarso bangos veikia centrinę nervų ir virškinimo sistemą, sukelia galvos ir vidaus organų skausmus, trikdo kvėpavimo ir širdies ritmą. Žemesni nei 16 Hz dažnio garsai žmogui sukelia nepagrįstą baimę, nerimą, nuovargį, veikdami vidinę ausį, sukelia „jūros ligos” simptomus.

Nustatyta, kad važiuojant automobiliu 100 km per valandą greičiu, generuojamas apie 16 Hz ir mažesnio dažnio infragarsas, todėl tolimos kelionės vargina, sutrikdo vestibiuliarinį aparatą.

Kaip valdomas triukšmas?

Dažnai triukšmo negalime išvengti ar sumažinti, nes patys dirbame triukšmingus darbus, gyvename triukšmingoje aplinkoje, turime triukšmingus kaimynus ar greta esančius triukšmo šaltinius, dažnai veikiančius ir naktimis. Pagrindinis triukšmo šaltinis mieste yra autotransportas, tai sudaro 90-95 procentus viso miesto generuojamo triukšmo.

Visgi su triukšmu kovoti reikia. Pagrindiniai šios kovos principai yra triukšmo šaltinių pašalinimas, jų intensyvumo mažinimas pačiame šaltinyje ar triukšmo sklidimo mažinimas naudojant inžinerines konstrukcijas ir individualios apsaugos priemones. Efektyvios šiuolaikinės priemonės, mažinančios transporto triukšmo poveikį, yra gyvenamųjų teritorijų planavimas, aplinkkelių ir kitų kelių, nukreipiančių transporto srautus nuo gyvenamųjų teritorijų įrengimas; architektūrinių akustinių priemonių (triukšmą atspindinčių ir/ar sugeriančių sienelių) statyba, natūralių triukšmo sklidimą mažinančių gamtinių priemonių įgyvendinimas (teritorijų tarp magistralių, kelių ir gyvenamųjų teritorijų apsodinimas plačiomis gyvatvorėmis, parkais), pastatų akustinė izoliacija (pastatų šiltinimas ir renovacija) ir autotransporto modernizavimas, keičiant vidaus degimo variklius tyliais elektriniais.

Lietuvoje triukšmas yra valdomas ir griežtai kontroliuojamas, priimti ir nuolat atnaujinami teisės aktai: Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nustatomos triukšmo ir garso ribos, užtikrinančios visuomenės sveikatos saugą.

Dėlgyvenamojoje aplinkoje girdimo nepageidaujamo triukšmo, sklindančio iš ūkinės komercinės veiklos, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba jo departamentus, veikiančius visose Lietuvos apskrityse. 2015 m. Vilniaus apskrityje iš viso išnagrinėta 114 skundų dėl akustinio triukšmo ir 14 dėl  infragarso ir žemo dažnio garso. Triukšmo šaltinių valdytojams nurodyta mažinti triukšmą diegiant triukšmą mažinančias priemones.

Atgal