VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

04 25. Pasirūpinkime savo sveikata (15)

Birutė Silevičienė

Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau nei peršalimo ligų. Gripui būdinga labai staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmas, sausas kosulys, gerklės perštėjimas, didelis silpnumas. Rečiau prasideda sloga, skauda akis, jos tampa jautrios šviesai.

Kitų virusų  sukeltos ligos prasideda ne taip ūmiai. Paprastai vargina čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės, galvos skausmas, silpnumas. Gali pakilti temperatūra. Jie trunka ne ilgiau kaip savaitę.

Peršalimą gali sukelti keli šimtai skirtingų virusų.

Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalus karščiuojama nesmarkiai ar visai nekarščiuojama. Sergant gripu temperatūra pakyla daugiau nei 38 laipsnius.

Jei pajutote  kūne šaltuką – reikėtų pamirkyti kojas su druska, jodu ar bulvių nuovire ir išmasažuoti jas įvairiais šildančiais tepaliukais, kad ir su sviestu.

Labai gerai suvalgyti sumuštinį su česnaku ir linų aliejumi, dilgėlių lapų milteliais.

Jeigu kutena nosį, ją taip pat galima plauti vandeniu su druska, jodu.

Pradėjus kosėti, krūtinę tinka tepti terpentino tepalu, dėti garstyčių, pakaitintos druskos ar šiltų trintų bulvių su lupenomis kompresus.

Sloguojant į  nosį tinka lašinti  svogūnų ar  alijošių, raudonųjų burokėlių sultis su medumi.

Kosulį geriausia gydyti vakuuminiu šonkaulių masažu arba garstyčių lapelių, pipirinio pleistro kompresais.

Ant krūtinės ląstos galima dėti ir degtinės kompresą su druska.

Labai gerai pakvėpuoti ir sodos ar druskos, virtų bulvių garais.

Stiprinkime imunitetą ir būsime atsparūs ligoms.

Žiemą reikia valgyti maisto produktų, kurie ne šaldo, o šildo: krienų, imbiero, cinamono, kruopų košių, raugintų agurkų, kopūstų.

Imunitetą stiprina, nuo ligų šaltuoju sezonu saugo spanguolių ir krienų gėrimas su medumi: 1 dalis tintų spanguolių, 1 dalis tarkuotų  krienų šaknų, 4 dalys medaus. Medų suminkštinkite ir sumaišykite su trintomis spanguolėmis bei tarkuotais krienais. Vartokite po šaukštelį du kartus per dieną (jeigu  skrandis jautrus, valandą po valgio, o jei ne – prieš valgį). Į karštą skystį medaus nedėkite, nes dingsta jo vaistingosios savybės, lieka tik saldumas.

Jei nuo peršalimo ligų į arbatą, kurią gersite su medumi, įtarkuosite imbiero šaknies ir išspausite citrinos, tai bus ypač veiksminga liaudiška priemonė. Kasdien šio mišinio suvalgykite po šaukštelį ar įsidėkite į arbatą.

Patartina nepamiršti česnako – paties paprasčiausio liaudiško antibiotiko, prilygstančio penicilinui. Organizmas bus stiprus ir to žmogaus, kuris valgo daug svogūnų.

Antibiotikų vartojimas

Pastebima, kad kone kas antras vaistinėse užėjęs žmogus prašo jiems nepaskirtų antibiotikų. Šie stiprūs vaistai anksčiau buvo vartojami tik būtiniausiu atveju, šiandien jais norima gelbėtis nuo menkiausio negalavimo. Piktnaudžiauti antibiotikais pavojinga. Dėl netinkamo jų vartojimo jautrios bakterijos žūva, o atsparios gali ir toliau daugintis, plisti ir sukelti infekcijas tiems, kurie nevartoja šių vaistų: kiekvienais metais Europos sąjungoje nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų miršta 25 000 žmonių. Ką apie šiuos vaistus turėtų žinoti  kiekvienas?

Antibiotikai – ne peršalimui gydyti. Tik nedaugelis žino, jog peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibiotikai, kovojantys su bakterijomis, tikrai nepadės pasveikti. Kai žmogus griebiasi antibiotikų, kad nugalėtų virusą (peršalimo, gripo ligų sukėlėją), užuot padėjęs organizmui ir jį stiprinęs, dar labiau jį nualina.

Antibiotikus skiria gydytojas. Nepatartina vartoti ir „kaimynės“ antibiotikų, kurie „padėjo jai ne vieną kartą“. Šie medikamentai skiriami individualiai, net ir esant tai pačiai diagnozei, todėl jums gali netikti.

Jei sveikata pagerėjo ar pablogėjo, pirmiausia apie tai praneškite gydytojui. Savo nuožiūra netrumpinkite gydymo kurso, nepasitarę su specialistu nenutraukite gydymo, negerkite mažesnės ar didesnės dozės nei nurodyta. Dėl per mažų vaistų  dozių ar per anksti nutraukto gydymo liga vėl gali paūmėti. Tuomet prireiks stipresnių antibiotikų, o atsparios antibiotikams bakterijos vystysis lengviau. Per didelės dozės  šių medikamentų sunaikins gerąsias bakterijas, dėl to dar labiau nukentės organizmas, nes bus sunaikinta žarnyno mikroflora.

Gerti antibiotikų negalima dažniau nei kas dvi valandas, taip pat reikia pasirūpinti gerųjų organizmo bakterijų apsauga. Kartu su antibiotikais vartojami probiotikai leis išvengti virškinimo trakto sutrikimų, pilvo skausmų, rėmens, alerginių reakcijų, grybelinių ligų.

Kaip gydyti nugarą

Biuruose prie kompiuterių sėdintys  žmonės turi  bėdų dėl nugaros. Patarimai, kaip gydyti ir  stiprinti nugarą.

Stuburo problemos

Gydytojų nuomone, žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, stuburo problemos neišvengiamos, jų anksčiau ar vėliau atsiranda, todėl, kad sėdima poza iš visų kenksmingiausia stuburui, sėdint jis labiausiai apkraunamas.

Beje, stovima poza sėdimą darbą dirbančiam žmogui reiškia ne tik nugaros, bet ir galvos skausmus. Pavyzdžiui, galvos skausmai nuo įtampos kyla dėl kaklo ir pečių įtampos.

Reikia patogios kėdės su tvirta atkalte, ant kurios galima atsilošti (tai labai svarbu – esant tokiai padėčiai, stuburo slanksteliai mažiausiai apkraunami), ir tvirtomis atramomis rankoms. Dar erai sėdėti ant didelių kamuolių, juos rekomenduoja netgi nėščioms paskutiniais  mėnesiais, nes jie  gerokai sušvelnina nugaros apkrovą.

Venų problemos

Manoma, kad  venų nepakankamumas ir varikozė -  profesinė liga tų, kuriems darbe tenka ilgai stovėti, t.y. chirurgų, pardavėjų, mokytojų, konduktorių. Jiems iš tiesų dažnai būna venų nepakankamumas. Tačiau venų ligos gresia ir žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą.

Juk neatsitiktinai sėdinčiųjų gimnastiką sudaro daugiausia pratimai kojoms – ilgai sėdint sutrinka kraujotaka kojose, o jei yra polinkis, kyla venų ligos.

Varikozė – venų liga, tačiau ilgai sėdint sutrinka kraujotaka mažojo dubens srityje, todėl gali išsivystyti hemorojus.

Ką daryti: masažuojamasis specialus trikotažas.

Antsvoris

Antsvoris – nuspėjamas padarinys, jei per mažai  judama, biurų darbuotojams nėra kur sudeginti  kalorijų. O jas jie kaupia labai aktyviai, nes turi įprotį nuolat ką nors kramsnoti įbedę akis į kompiuterį ar popierius, o ilsėtis irgi mėgsta su arbata ir bandele, be to, skanėstais malšina darbinį stresą.

Ką daryti: tegu užkandžiai būna  mažai kaloringi. Būtinai valgykite pusryčius ir pietus – normaliai pavalgius ryte, vakare  nepersivalgysite, o tinkamai papietavę, neprisikimškite prieš miegą.

Šaltą žiemą sušildo kava

Viena iš populiarių – gilių kava. Norint pasigaminti gilių kavos ir turėti visada namuose, reikia surinktus ąžuolo vaisius perpjauti ir nulupti luobeles. Tada giles virti piene, kol suminkštės, tuomet sumalti. Paskui masę paskleisti ant kepimo indo ir išdžiovinti orkaitėje. Gilių kavą galima ruošti įvairiai. Paprasčiausias būdas – paruoštas giles suberti į verdantį vandenį šiek tiek pavirti.Tada kavą nukošti ir supilti į puodelį. Patiekiant galima pagardinti pienu su grietinėle.

Kuo naudinga kaštonų kava?

Kaštonų kava nėra tokia populiari kaip gilių. Galbūt todėl, kad turi specifinį, šiek tiek karstelėjusį skonį. Nepaisant to, ji naudinga žmonėms, sergantiems podagra, besiskundžiantiems  sąnarių ligomis. Taip pat kaštonai turi širdį stiprinančių savybių.

Kokią alternatyvią kavą – avižų, miežių, kviečių – ruošti geriausia?

Populiariausia ir geriausia – avižų kava. Išdžiovintas avižas sumalti ir užplikyti verdančiu vandeniu. Tokią kavą galima maišyti ir su kitomis, pavyzdžiui, morkų arba cikorijų, kavomis.

Iš paskrudintų šermukšnių uogų gali būti ruošiama ava. Sakoma, šis augalas naudingas žmonėms, sergantiems inkstų, virškinamojo trakto ligomis.

Šermukšnių uogų kava turi specifinį skonį. Be to, ruošiant ją sunaikinama nemažai naudingų medžiagų. Todėl patariama geriau gerti šermukšnių arbatą.

Lietuviai nuo senovės mėgsta gerti morkų kavą. Jai paruošti reikia išspausti morkų sultis, išspaudas džiovinti kepimo inde tol, kol taps rudos spalvos. Ruošiant šią kavą, į vandenį suberti džiovintas morkų išspaudas ir virti 2 minutes. Nukėlus nuo ugnies palaikyti apie 15 min., kad prisitrauktų. Nukoštą kavą supilti į puodelį ir pagardinti grietinėle. Galima pasaldinti medumi. Ši kava yra karamelės skonio. Mėgstama vaikų.

Cikorijų kava stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį organizme.

Šio augalo šaknis reikia susmulkinti, išdžiovinti orkaitėje ir sumalti. Cikorijos turi specifinį kvapą, skonį, todėl jas galima maišyti su miežių kava.

Paprastasis putinas liaudies medicinoje

*Liaudies medicinos atstovai pataria putino uogas užpilti karštu medumi, 6-7 valandas palaukti ir vartoti plaučių uždegimui, bronchitui, kepenų ligoms gydyti.

*Pavargus rekomenduojama išgerti stiklinę putino uogų morso, kuris tonizuoja ir žvalina.

*Sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, pervargus sveika reguliariai gerti žievės nuoviro: 1 valgomąjį šaukštą džiovintos žaliavos užpilti 1 stikline karšto vandens, 30 minučių pavirti ant silpnos ugnies, 15 minučių palaukti, perkošti, papildyti virintu vandeniu iki pradinio kiekio. Vartoti po 50-70 g 3 kartus per dieną.

*Susilpnėjus širdies veiklai: 2 valgomieji šaukštai putino uogų, pipirmėtės lapų, katpėdės bei sukatžolės žolės ir valerijono šaknų lygių dalių mišinio užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens 30 minučių palaukiama, perkošiama ir geriama po 150 ml 3 kartus per dieną.

*Nuo peršalimo ir kvėpavimo takų ligų – sumaišoma po 30 g pipirmėtės lapų, ramunėlių žiedų, gysločių lapų, 20g raktažolės žolės ir 15 g putino uogų; 2 valgomieji šaukštai  mišinio užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir geriama  po75 ml 3 kartus per dieną (padeda atsikosėti).

*Sumaišoma po 20 g valerijono šaknų bei jonažolės žolės, 30g pipirmėtės lapų ir 20 g putino uogų; 2 valgomieji šaukštai mišinio užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir išgeriama per dieną.

*Sumaišoma po 20 g pipirmėtės lapų ir liepos bei šeivamedžio žiedų ir 10 g putino uogų; valgomasis šaukštas mišinio užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, 12 minučių pavirinama, keletą valandų palaikoma termose, perkošiama. Geriama po  stiklinę prieš miegą karščiuojant.

*2 valgomieji šaukštai aviečių bei bruknių lapų ir putino uogų mišinio užpilami stikline verdančio vandens, pakaitinama iki virimo, po keleto valandų perkošiama. Geriama po 0.5 stiklinės keletą kartų per dieną.

Citrinos gelbsti nuo daugybės negalavimų

Citrina pagerina medžiagų apykaitą. Citrinos normalizuoja  mineralų apykaitą ir padeda gydyti radikulitą, reumatą, podagrą, vandenę,  akmenligę, mažina tinimus.

Nuo vidurių užkietėjimo. Esant polinkiui į vidurių užkietėjimą, rekomenduojama kasdien gerti arbatą su citrina.

Senovinė piktybinių ligų profilaktikos priemonė: reikia susmulkinti (kiekvieno ingrediento – po vieną stiklinę) džiovintų abrikosų, razinų, finikų bei riešutų (geriausia graikinių), įgautą mišinį sudėti dvi mėsmale sumaltas citrinas ir viską užpilti medumi. Vartoti po vieną  valgomąjį šaukštą  tris kartus per dieną. Šis gydomasis mišinys  taip pat veiksmingai slopina širdies bei galvos smegenų kraujagyslių spazmus, efektyviai plečia  kraujagysles.

Citrina padeda išvengti aterosklerozės ir ją gydo – kalis ir askorbo rūgštis  stiprina smulkiąsias kraujagysles ir padidina jų elastingumą.Sergant kraujagyslių ligomis, rekomenduojama kasdien 0.5 citrinos sultis sumaišyti su 150 g virinto vandens, įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus, ir išgerti prieš naktį.

Jei skauda gerklę, darykite inhaliacijas su šalavijais, ramunėlėmis, rozmarinu, eukaliptu, skalaukite gerklę ramunėlių arbata, gerkite daugiau šiltų gėrimų.

Organizmą stiprinančios priemonės

Reikia 100 g alavijo sulčių, 500 g susmulkintų graikinių riešutų branduolių, 300 g medaus ir 3-4 citrinų sulčių. Vartojama šio mišinio po 1desertinį (arba 1 arbatinį) šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.

 

 

Atgal