VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

10 30. Lėtai mirčiai pasmerktiems pacientams sužibo viltis: kiek gyvybių bus išgelbėta

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 70 tūkst. hepatitu C užsikrėtusių žmonių. Tai sudaro 2-3 proc. populiacijos. Iki šiol Lietuvoje prieinamas gydymas pasveikimą galėjo užtikrinti tik mažiau nei pusei pacientų. Nors 2011 m. pasaulyje buvo registruoti tuo metu tikrą revoliuciją sukėlę du nauji vaistai, gydymo efektyvumą padidinę iki 80 proc., Lietuvos žmonėms keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantis gydymo kursas buvo sunkiai įkandamas – sau leisti tai galėjo tik vienetai.

Praėjusią savaitę įsigaliojo sveikatos apsaugos ministrės pasirašytas įsakymas, pagal kurį pacientams, sergantiems 1-o genotipo hepatitu C (tiek anksčiau negydytiems, tiek neveiksmingai gydytiems arba dėl atkryčio baigusiems gydymo kursą), kai kepenų fibrozė pasiekusi 3-ą arba 4-ą stadiją, vienas iš šių vaistų – telapreviras – kompensuojamas.

Lietuvos infektologų draugijos pirmininko, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktoriaus prof. Arvydo Ambrozaičio teigimu, ne veltui hepatitui C klijuojama tyliojo žudiko etiketė. Mat tik 25-35 proc. užsikrėtusiųjų suserga simptomine ir tik 15-20 proc. – geltine ligos forma. Kitiems gali nebūti jokių simptomų, bet praėjus 10-20 metų paaiškėja, kad žmogus serga lėtiniu hepatitu. Kai atsiranda simptomai, paprastai liga jau būna pažengusi. Dažniausiai žmogus antroje dienos pusėje jaučia silpnumą, kartais atsiranda pykinimas, padidėja pilvo apimtis, netoleruojamas riebus arba tiesiog gausus maistas, alkoholis, paskauda dešinėje pašonėje, bet visi šie simptomai nėra labai išreikšti. Todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai.

30 proc. ligonių per 20-30 metų išsivysto kepenų cirozė, o nustačius ją per pirmuosius penkerius metus 1-4 proc. sergančiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C – dažniausia kepenų transplantacijos priežastis Europoje ir JAV.

„Nuo 2006 m. Lietuvoje mes vis dar taikėme gydymą dviem vaistais – pegiliuotu interferonu ir ribavirinu. Rezultatai ne itin džiuginantys. Užsikrėtus 2-u arba 3-iu hepatito C genotipu po pusės metų gydymo pasveiksta 80-90 proc. ligonių. Tačiau jei žmogus užsikrėtęs dažniausiai sutinkamu 1-u viruso genotipu, šie vaistai išgydo tik 40-50 proc. pacientų. Taigi šiuo požiūriu esame beviltiškai atsilikę net nuo tokių šalių kaip Estija. 2011 m. ES buvo užregistruoti proteazių inhibitoriai, kurie turi būti naudojami derinyje su dviem ankstesniais vaistais. Nuo 2012 m. Lietuvos infektologų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu įtraukti juos į kompensuojamų vaistų sąrašą, tačiau tik šiemet buvo sukurta darbo grupė, kuri parengė lėtinio virusinio hepatito C diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarkos aprašo pakeitimo projektą“, - teigė medikas.

Pagrindinis užsikrėtimo hepatito C virusu būdas – kontaktas su infekuotu krauju operacijų ar kitų chirurginių intervencijų metu. Apie 30-40 proc. atvejų užsikrėtimo būdas yra neišaiškinamas, nes žmonės neatsimena arba nežino, ar jiems buvo perpiltas kraujas.

„Galimybė nustatyti hepatitą C Lietuvoje atsirado tik 1993 m. Tuomet ir paaiškėjo, kad maždaug 83 proc. Vilniaus kraujo centro plazmos donorų buvo užsikrėtę hepatito C virusu. Todėl šiuo metu didžiausią užsikrėtusiųjų grupę sudaro 50-70 metų amžiaus žmonės, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas arba plazma“, - pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja doc. Ligita Jančorienė. Medikės teigimu, nors šiandien rizika užsikrėsti hepatito C viruso labai sumažėjusi, ji vis dar išlieka.

L. Jančorienė prisimena, kaip prieš 23 metus Lietuvoje pirmieji ligoniai  pradėti gydyti standartinio interferono infekcijomis, kurių efektyvumas siekė vos 7-10 proc. Dabar klinikiniai pačių naujausių vaistų tyrimai rodo, kad pasveikimas nuo lėtinio hepatito C, gydant modernia šiuolaikine antivirusine terapija, pasiekiamas daugiau negu 90 proc.

Po kiek metų šie vaistai, kurių kursas kainuoja apie 100 tūkst. dolerių, pasieks Lietuvą, galima tik spėlioti, žinant, kaip atsilikę esame modernių vaistų prieinamumo srityje. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad nors ir su trejų metų pavėlavimu mūsų šalies piliečiams bus prieinamas pirmos kartos tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų grupei priskiriamas telapreviras. Vartojant šį vaistą kartu su pegiliuotu interferonu ir ribavirinu pasveikimo tikimybė išaugs iki 70-80 proc., o gydymo trukmė kai kuriems pacientams gali sutrumpėti nuo 12 iki 6 mėn. Todėl pirmo genotipo hepatitu C sergantys ligoniai turėtų patys kreiptis į juos prižiūrintį gydytoją, aktyviai teirautis dėl modernesnio gydymo galimybės ir jos prašyti. Su kompensuojamųjų vaistų receptu vaistinėse telaprevirą bus galima atsiimti be paciento priemokos, kadangi ją kompensuoja vaisto gamintojas.

 

Daugiau informacijos:

Jūratė Saveikienė
Medicininės informacijos centras
Mob. tel. +370 698 86512
El. p. [email protected]
 

Atgal