VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

06 06. Aptarti pirmieji integruotos sveikatos priežiūros rezultatai

Integruota sveikatos priežiūra yra efektyvus kelias gydant sunkias patologijas, padedant žmonėms išvengti neįgalumo, neabejoja sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Todėl, ministro teigimu, būtina gerinti  integruotos sveikatos sistemos (klasterių) finansavimą.

Apie pirmuosius klasterių veiklos rezultatus, spręstinus dalykus buvo kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtame pirmajame Patologijų integruotos sveikatos priežiūros valdymo tarybos posėdyje.

Integruotos medicinos (klasterių) sistema apima vis daugiau sričių. Gydymo centruose, išdėstytuose įvairiose šalies teritorijose, koordinuotai teikiama pagalba onkologiniams, insultų ištiktiems ligoniams, įsibėgėja ir miokardo infarkto centrų veikla, rengiamasi įkurti politraumų, pediatrijos bei vaikų ir paauglių psichiatrijos centrus.

Vyriausiasis respublikos onkologijos srities specialistas prof. Narimantas Samalavičius posėdyje pažymėjo, kad I šių metų ketvirtyje Vilniaus krašto gyventojams per vieną aukščiausios kvalifikacijos onkologų išvyką į rajonų gydymo įstaigas buvo suteikiama 16 konsultacijų, Kauno krašto – 11, Klaipėdos krašto – 5. Profesorius pažymėjo, kad dominuoja onkologo chemoterapeuto konsultacijų poreikis. Be gyventojų, onkologai taip pat konsultuoja rajonų gydytojus, didindami jų kompetenciją šioje srityje.

Pasak profesorės Daivos Rastenytės, trombolizės ir trombektomijos metodai insulto gydymo centruose per I š.m. ketvirtį buvo taikytas 139 atvejais, o per visus praėjusius metus visose šalies ligoninėse – 229 kartus. Hospitalinis mirštamumas jau sumažėjo 40 proc. Profesorė taip pat kalbėjo apie europines rekomendacijas siekti, kad insultas būtų pradėtas gydyti per vieną valandą.

Prof. Nijolė Drazdienė pristatė Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros I ketvirčio kokybės rodiklius ir situacijos apžvalgą Lietuvoje. Klasterio principas perinatologijoje pradėtas taikyti prieš 22 metus ir davė gerų rezultatų. Lietuvoje veikia 2 perinatologijos centrai, 5 ligoninės, 28 akušerijos centrai. Pasak profesorės, siektinas tikslas, kad visose vietose teikiamų paslaugų kokybė būtų vienoda.

Anot LSMU rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno, Vilniaus universiteto  ligoninės Santariškių klinikų kardiologo prof. Prano Šerpyčio, sveikatos priežiūros sistemos integravimas patologijoms gydyti vyksta sklandžiai, klasterių modelis prigyja Lietuvoje. Posėdyje taip pat buvo paminėti tobulintini dalykai. Tai bendradarbiavimo su Greitąja medicinos pagalba (GMP), gerinimas, medikų, kurie patys pirmieji atvyksta pas ligonį, mokymas atpažinti insultą ar infarktą ir skubiai priimti sprendimus.

 Sveikatos apsaugos ministras V.P. Andriukaitis pabrėžė, kad klasteriai yra efektyvus kelias patologijoms gydyti, todėl būtina ieškoti papildomų resursų jiems finansuoti.

Posėdyje sveikatos apsaugos ministras tarybos narius, žinomus šalies medikus, taip pat kvietė mąstyti ne tik apie medicininę patologiją, bet ir matyti bendrą valstybės vaizdą. V. P. Andriukaitis pateikė faktus, rodančius mažėjantį šalies gyventojų skaičių, bet didėjančias išlaidas kompensuojamiems vaistams, nedarbingumo, negalios pašalpoms. Ministras priminė, kad Lietuva priskiriama Europos šalių kategorijai, kurioje trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir didžiausi ją sąlygojantys socialiniai ekonominiai netolygumai. Skaičiai, anot V. P. Andriukaičio, verčia galvoti ne tik apie integruotą gydymą, bet ir apie visos visuomenės ateitį.

„Bendras vidaus produktas ne taip greit auga, kaip mes mažėjam“, – apgailestavo V. P.  Andriukaitis, kviesdamas tarybos narius drauge ieškoti sprendimų, kad Lietuva neliktų tarp Europos valstybių, kuriose trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 

Atgal