Sveikata
05 13. „Antinikotininio klubo” judėjimas Vilniaus ugdymo įstaigose
Lietuvoje rūkymas sąlygoja daugiau kaip 7000 mirčių kasmet, ir yra svarbiausia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą bei širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių. Priešingai nei skelbia tabako pramonės atstovai, rūkymas nėra suaugusiųjų pasirinkimo reikalas. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. – dažniausiai nebepradeda niekada. Taigi, absoliuti dauguma pradeda rūkyti dar nesubrendę ir nesuvokdami rūkymo sukeliamų pasekmių.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su VU MF Visuomenės sveikatos instituto mokslininkais 2012 m. atliko tyrimą „Vilniaus miesto mokyklų mokinių rūkymo ir kitų priklausomybes sukeliančių rizikos veiksnių įvertinimas“(2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn.). Tyrimo duomenimis, rūkė ar bandė rūkyti daugiau negu pusė (64,9 proc.) Vilniaus miesto 8-12 klasių mokinių. Rūkiusiųjų ar bandžiusių rūkyti skaičius didėja didėjant mokinių amžiui.Vėliau, tapę priklausomi nuo tabako ir suvokę ar patyrę rūkymo žalą sveikatai, dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, bet savarankiškai tai pavyksta tik ketvirtadaliui, nes nėra visiems norintiems prieinamos pagalbos. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pasiūlė naujovę - projektą „Antinikotininis klubas“, kuris teikia efektyvią ir prieinamą pagalbą 5-12 klasių mokiniams, norintiems nepradėti ar mesti rūkyti.
Pusmetį trukęs projektas sulaukė didelio sostinės mokyklų dėmesio. Projekte pasiryžo dalyvauti 12 Vilniaus miesto mokyklų. Ugdymo įstaigose suburtos komandos iš 3 specialistų (dažniausiai visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo bei psichologo), kurie profesionalių lektorių pagalba (Ainos Adomaitytės ir Aurelijaus Verygos)apmokyti, kaip konsultuoti jaunimą. Mokykloje sudarytos norinčių mesti arba nepradėti rūkyti mokinių grupės (8-15 žmonių, dažniausiai skirtingų klasių ir skirtingo amžiaus), kurioms kas dvi savaites rengti susitikimai. Pastarųjų temos pasirinktos įvairiai: „Pažink save“, „Teisingi pasirinkimai“ ir kt. Mokyklose taip pat teiktos individualios konsultacijos.
Vesdami seminarus mokyklų komandoms, lektoriai akcentavo pagrindinius vaiko įgūdžių formavimo aspektus: „Svarbu mokyti vaikus išreikšti jausmus, paskatinti juos pasikalbėti apie patirtus išgyvenimus. Kai jie to išmoks, jie lengviau galės spręsti vidinius konfliktus ir bendrauti. Bijodami nesėkmių jie linkę verčiau nieko nedaryti. Jiems dažnai atrodo, kad jie neatitinka aplinkinių reikalavimų. Todėl vengia bendravimo, užsisklendžia savyje. Pažadinkime tokį paauglį būti. Stenkitės matyti tik teigiamus vaiko bruožus ir tuo remtis“. Seminarų metų mokyklų komandoms suteikta daug žinių apierūkymo žalą, naujas rūkymo formas (elektronines cigaretes), mitų laužymą, motyvavimą metimui, sveikatos pokyčius metus rūkyti, rūkymo tipo nustatymą (diagnostiką), galimus metimo būdus, metimo plano susidarymą beipalaikymą metus rūkyti.
Ilgą laiką buvo manoma, kad žalingiems įpročiams pažaboti reikalingi įvairūs gąsdinimai bei informacijos gausa. Tačiau „Antinikotininio klubo“ veikla pagrįsta vertybinių nuostatų formavimu, įgūdžių atskleidimu, žinių suteikimu bei susitikimų aptarimu – kas labiausiai ir įtakoja vaiko elgesį. Didelis dėmesys skirtas pozityvios aplinkos kūrimui, leidimui vaikams pasireikšti jiems priimtinais būdais, jų orumo išlaikymui. Akcentuotas vaiko elgesys, o ne jo asmenybė. Mokiniai įvairių žaidiminių metodų pagalba grupėje jautėsi saugiai, jiems buvo lengviau atsiskleisti, įvertinti savo galimybes, įgūdžius, gauti žinių bei apsispręsti. Baigiamajame projekto etape mokiniai sužinojo, kaip padėti sau arba draugui, norinčiam mesti rūkyti bei kaip nepradėti vartoti psichoaktyvių medžiagų.
Mokyklų specialistų teigimu, šis projektas „pasitaikė“ labai tinkamoje vietoje tinkamu metu, nes jaunimo rūkymo problema vis didėja, nerandama sprendimo būdų, mokyklos administracija ir tėvai susirūpinę problemos sprendimų neefektyvumu. Projektas sužavėjo nauja patirtimi, lektorių pagalba ir palaikymu, mokinių susidomėjimu, jų pasitikėjimu. Viena aktyviausių šio projekto mokyklų sakė nesitikinti stebuklų, svarbiausia, kad mokiniai dalyvautų ir jei bent vienas mokinys taps nerūkantis arba nuspręs nepradėti, tikslą jie bus pasiekę. Dalyvavusios projekte mokyklos neabejotinai norėtų tęsti tokią veiklą ir ateityje, svarbiausia – geras komandinis darbas, mokyklos administracijos bei tėvų palaikymas.
„Antinikotininio klubo“ idėja patiko ne tik mokytojams, bet ir patiems mokiniams. Štai keletas pavyzdžių iš mokinių apklausos duomenų projektui pasibaigus: „Tai buvo naudinga ir prasminga informacija“, „ Sužinojau kaip galima padėti savo draugams ir kad tai yra nelengva“. Į klausimą, kas tau sukėlė susirūpinimą išgirdome tokius atsakymus: „Tai, kad daugelis žmonių paklūsta kitų nuomonei ir bijo ištarti NE“, „Ar mano tėvams pavyks mesti rūkyti“, „Kad yra daug žmonių, turinčių kokią nors priklausomybę“. „Kad elektroninės cigaretės nėra gerai, nors mano daug draugų jas naudoja“...
Viešojoje erdvėje vis girdime –„Rūkantys moksleiviai – neįveikiami“, „Gyventojus siutina po langais rūkantys mokiniai“ ir kt. Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis populiarėja nauja rūkymo forma – elektroninės cigaretės, kuriomis itin žavisi jaunimas. Kai kuriems jos gali pasirodyti kaip labai patraukti ir alternatyvi rūkymui priemonė, tačiau specialistai perspėja, kad elektroninės cigaretės – gerokai pavojingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų kapsulės turinys nėra aiškus. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus juose esančiojo. Be to, rūkant tokias cigaretes, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog nėra įrodyta, kad elektroninė cigaretė yra tinkama pakaitinei nikotino terapijai. Tačiau jų pardavėjai paprastai apibūdina elektronines cigaretes kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Trūksta mokslinių tyrimų ir įrodymų, kurie atskleistų nuolatinio ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį. 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių medžiagų ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. 2013 m. JAV Kalifornijos universitetas nuodugniai ištyrė elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose. Be to, nemažai elektroninių cigarečių aerozolyje esančių medžiagų sukelia kvėpavimo sistemos ligas. Specialistai tikina, kad nuo elektroninės iki paprastos cigaretės žmogų skiria vos vienas žingsnis. Tad jaunimas, pradėjęs naudoti elektronines cigaretes, ilgainiui pereina prie įprastinių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Antinikotininio klubo“ projektą ketiną tęsti ir ateinančiais mokslo metais Vilniaus miesto ugdymo įstaigose, taip pat žada jį pasiūlyti ir Vilniaus rajono mokykloms. Projekto koordinatorės Evelinos Ručinskienės teigimu, viskas yra mūsų, suaugusiųjų, rankose, ir jei mes prisidėsime prie jaunimo rūkymo prevencijos, pasieksime norimų rezultatų ir užauginsime „sveikus žalius želmenis, o ne apvytusias kanapes.
Informaciją parengė:
Evelina Ručinskienė
El. p. [email protected]
Tel. 8-652-10707
Atgal
.jpg)
