Sveikata
04 30. Triukšmas – ne tik ekologinė problema, bet ir grėsmė sveikatai
Šiandien minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena, ji skirta skatinti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Šią dieną atkreipiamas visuomenės dėmesys į visiems aktualią triukšmo problemą, skatinama kurti tylesnius namus, tylesnes mokyklas ir tylesnę poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.
Tarptautinę triukšmo supratimo dieną inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“, (angl. „The Center for Hearing and Communication“) siekdama pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.
Paprastai triukšmas sukelia klausos pažeidimus triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Pagal sergamumo profesinėmis ligomis statistikos duomenis, Lietuvoje dažniau už ausies ligas pasitaiko tik jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų.
Dabar didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“ dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17 proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa. Deja, bet paaugliai apie tai nežino. 5-10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai pasakytina apie asmenims, kurie ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.
Neigiamą poveikį žmonių sveikatai triukšmas daro ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Netiesioginis triukšmo poveikis siejamas su ilgalaike eismo ar pramonine veikla gyvenamojoje aplinkoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai.
Viename naujausių aplinkos triukšmo valdymui skirtų PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistų leidinių „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Akcentuojama, kad triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet taip pat gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti įkyraus spengimo ausyse priežastimi. Aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
ES valstybėse kas penkeri metai didžiuosiuose miestuose ir apie didžiausio eismo intensyvumo automobilių kelius, geležinkelius, oro uostus sudaromo strateginiai triukšmo žemėlapiai.
2012 m. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo sudaryti arba atnaujinti anksčiau prieš penkerius metus sudaryti strateginiai triukšmo žemėlapiai. Savivaldybių specialiose interneto svetainėse, pavyzdžiui, http://www.aplinka.vilnius.lt/lt/ galima naršyti interaktyvius triukšmo žemėlapius ir pagal atitinkamas triukšmo lygio intervalo spalvas nustatyti vietas, kuriose sklinda didžiausias triukšmas. Paprastai tai yra teritorijos šalia intensyviausio eismo gatvių, geležinkelio kelių.
Strateginiai triukšmo žemėlapiai taip pat sudaryti apie pagrindinius kelius, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių ir apie pagrindinius geležinkelius, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkst. traukinių. Lietuvoje sukartografuota apie 570 km ilgio už aglomeracijų esančių pagrindinių kelių ruožų ir pagrindinio geležinkelio kelio ruožas nuo Naujosios Vilnios iki Kaišiadorių.
Triukšmo strateginių žemėlapių ataskaitos teikiamos EK ir Europos aplinkos agentūrai. Paskutinis ataskaitų pateikimo terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 30 d., tačiau visų privalomų triukšmo strategių žemėlapių duomenų dar nebuvo pateikusios daug valstybių. Džiugina, kad iš 27 ES valstybių (neskaitant tik nuo 2013 m. į ES įstojusios Kroatijos) tik viena Lietuva pateikė visus reikalaujamus triukšmo strateginio kartografavimo duomenis. Triukšmo strateginis kartografavimas ir veiksmų planavimas yra nuolatinis, kas penkerius metus atliekamas darbas. Kitą kartą triukšmo strateginiai žemėlapiai turės būti atnaujinti iki 2017 m. birželio 30 d., triukšmo prevencijos veiksmų planai – iki 2018 m. liepos 18 d.
Sudarius triukšmo strateginius žemėlapius, Aplinkos triukšmo direktyva ES valstybes įpareigoja per metus sudaryti veiksmų planus triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti. Šiuo metu Lietuvoje sudaryti pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių, Kauno ir Panevėžio miestų triukšmo prevencijos veiksmų planai. Tikimasi, kad įgyvendinus šiuos planus, didelė dalis Lietuvos gyventojų bus apsaugota nuo triukšmo.
Europos Komisijos statistikos agentūra EUROSTAT kasmet atlieka gyventojų apklausas apie nusiskundimus triukšmu. Pagal apklausų duomenis, 2012 m. 13,3 proc. Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad kenčia dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, triukšmu mažiau nei Lietuvoje skundėsi Kroatijos (9,8 proc.), Norvegijos (10,8 proc.), Islandijos (11,1 proc.), Belgijos (11,5 proc.), Bulgarijos (12,0 proc.), Estijos (12,8 proc.), Švedijos (13,0 proc.) gyventojai. Europos Sąjungos (ES-28) vidurkis – 18,8 proc.
LR Seimo svarstomame Lietuvos sveikatos 2014–2023 m. programos projekte numatytas siekis, kad įgyvendinant programą, gyventojų, teigiančių, kad jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2016 m. ir iki 2020 m. mažėtų po 5 proc. nuo 2010 m. lygio, kai pagal Europos Komisijos statistikos agentūros EUROSTAT duomenis, 14,1 proc. šalies gyventojų pažymėjo, kad kenčia dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo.
Sveikatos apsaugos ministerija yra tvirtai įsitikinusi, kad suteikus žmonėms galimybes gyventi tylesnėje aplinkoje, urbanizuotose teritorijose nustačius geresnės garsinės aplinkos vietas, galima pagerinti gyventojų fizinę ir psichikos sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos:
Valdas Uscila
SAM Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyrius, tel. (85) 2055292
SAM Ryšių su visuomene skyrius
Atgal
.jpg)
