Poezija
2024.07.22.EUCHARISTIJA
Rita Bijeikytė - Gatautė
Vienuolė Teresė iš Kalkutos sakė - kas meldžiasi, tas tiki (nes kalba maldoje su Dievu). Kas tiki, tas myli. O kas myli, tas aukojasi.
Sodinam medį, kol gyvenam,
Palaistę jo šaknis, palaiminam.
Nors jo šaknų nematom, žinom,
Po žeme jos išsiraizgusios guli.
Taip Dievo Žodis Ostijoj paslėptas,
Dalinamas bažnyčioj nuolankiesiems.
Tikėjimu giliu matomas, pažįstamas.
Palaiminimas kasdienis tikintiesiems.
Žemiškas aistras marinam,
Nuovargį į šalį nugenam.
Trapią gyvastį apvalę,
Meilei tarnauti einam.
O, Eucharistija, ─ paslėptas lobi!
Esi mums duona, dovana iš dangaus!
Mes klausomės ir girdime Dievo Žodį,
Maldoj kasdienėj prašom poilsio ramaus!
Prakilnioji Karalienė Marija
Nebijokim savo mažumo,
Skruzdės tai nieko nebijo.
Nebijokim savo silpnumo,
Mūsų maldos didžios, be paliovos.
Einam, suklumpam ir keliamės
Su kasdiene malda kaip duona.
Atveriam širdis ir lenkiamės
Prie dvasinės Motinos kojų.
O prakilnioji , Karaliene Marija!
Su puošnia karūna ant galvos,
Mes tavo vaikai – karalaičiai,
Einam vedami Tavo jėgos !
Mūsų mažiau …
Tai ne Rusija, ne Kinija, ne Uhanas,
Tai Lietuva, mūsų mažiau nei trys milijonai.
Tad, siekim išsaugot Tėvynę,
Tarsi širdį savoj krūtinėje.
Tarsi širdį apgaubkim skydu:
Iš vidaus, iš išorės Meilės!
Kas gali trypti dabar labiau,
Jei ne mūsų pačių kojos.
Buvo visko: skausmo ir ašarų,
Sesės verkė vienumoj likusios.
Šiandien stovim Šventovėj,
Mūsų maldos vieningoj kelionėj!
Atgal
