Sutiko Adomas Ievą Ir tapo abu pora. Ir gėlės nubarstė pievą, O žemė gera gera.

Net ir arklys iš baimės nusižvengia. Kuri kryptis - kairės ar dešinės? Nė vienas kryžkelės, nė vienas neišvengia, Suklydęs keiks, blogu žodžiu minės.

 Nueičiau į margą klėtį, Bet ją ištampė po rąstą, O kaip man tave mylėti  Ir kaip man tave surasti.

Pasveikinta būk šimtmečio sulaukus, Tėvyne Lietuva ir Lietuvos tauta. Pasidabravo amžius Tavo plaukus, Bet Tu - jaunystė, ateičiai skirta.

Tu tuščias, Kaip tuščia taurė. Tu  tuščias- O gal tai buvo Tavo gyvenimo esmė.

O Vilniau, tu gražus kaip gulbė, Bet gero žodžio negirdžiu. Kodėl mes sąžinę paguldėm Po surūdijusiu vamzdžiu?

Satyra eina pas stomatologą - Kažkas jai , vargšei, išmušė dantis. Satyrai skauda, liūdna, baisiai bloga- Nebesikandžios jau, nesikramtys.

Pušys lyg šventų bažnyčių arkos, Šiandien čia dainuoja Lietuva, Uždainavo senas Vingio parkas Lietuvai, nes ji gyva, gyva.

Vėl pražyda obelėla Mūsų sodžiuj prė namų. Žemėn linkst šakelės žalios, Kėp tik ain pro šalį jų.

O saulės laikrodžiai nebylūs be šešėlio, Ką jie parodys, kai tamsa užklups? Kažkas gal laiką skubins, gal pavėlins, O gal tik niūrios nuotaikos užklups

Mindaugo  šlovei, Šimtmečio garbei, Lietuvos Himnas Didingai skamba

Ką  sapnuodamas  regėsi, Atsibudęs  gal  turėsi, Stebuklingos  nakties  burtai

1. rodosi jau į padus įsigėrė tas aštrus ir krauju apšlakstytas balto vieškelio dulkių kvapas

Naktis tau – motina gera, Kiek daug jinai padėjo, Kai eidavai ir tyliai dainavai, Budeliai nakčia tave stebėjo. Pradėjo kraujas stingti:

Masiulio noras siekti lyderystės            Ir jo spalvingos ryškios gražbylystės    Pažadino tąkart Kurlianskio protą,     Įpiršo lakią mintį, nežabotą.              

Paklausykit, ką pasiūlys Neseimūnas E.Masiulis. Reikia palaikyti ryšį – Jis pamokys imti kyšį.

Pavasaris, ir vėjas plaukus draiko, Sodely vyšnios baltos nuo žiedų– ateik iš mūs, būtojo laiko, ateiki šaukiu aš vardu.

Dėkojam Tau, brangi Mamyte, Kad mus mažus užauginai. Naktim palinkus prie lovytės Dainas gražiausias dainavai.

Emigracijos banga besotė Ištrėmė vaikus ir anūkus. Ką tokiems seneliams begalvoti?

Už vyšnių pūgą – žiemą, Už saulės ir sniego siausmą, Už tavo vienintelę svajonę – Žodį rašau – L A I S V Ė...