Poezija
2022.06.24.TIKRA, BET NEMATOMA
Kęstutis Trečiakauskas
Tai tikra, bet nematoma.
Nes kliaujamės - jausmu.
Nėra vagims įstatymo.
Vagims nėra teismų.
Jie tyčiojas iš mūsų.
Nes užtarėjai gins !
O mus pritrėkš kaip musę.
Išlauš, ne atrakins
Išlauš, ne atrakins
Namų ar seifo spyną.
Ar gatvėj apiplėš.
O mus kas nors ar gina ?
Jeigu visi - tik prieš.
KAI NIEKAS NEBEŠVENTA
Bažnyčiose arklidės.
Ar sandėlių dalis ...
Žmogau, buvai paklydęs ?
O gal buvai kvailys ?
Kai niekas nebešventa,
Nelieka ir žmogaus.
Bet kam tada gyventa?
Toj žemėj. Be dangaus ...
GAMTOS ŽAIDIMAS
Gamtos žaidimas toks nepakartojamas.
Lietus, įdūkęs vėjas, sutema ...
Lyg verksmas kūdikio, ar koks žvėries vaitojimas.
Ir lapų debesys skrajojantys kieme.
Ligi siūlelio permerktas aš stoviu.
Lyg apkerėtas siausmo nuostabaus.
Nesuprantu - tai sapnas ? Ar tikrovė ?
Ar ji mane palaimins ? Ar nubaus ?
GAIDYS NEBEGIEDOS
Rytais jau negiedos gaidys.
Jis vakar sriuboje išvirtas.
Atstot jį laikrodis bandys.
Bet šeimininkas toks apgirtęs ...
Į laikrodį nė nežiūrės.
Jis lauks paties paskersto gaidžio.
Kvaily, nejau ir tu gėries
Naujovėmis, kurios neleidžia.
Mylėt. Gyvenimą. Karštai.
Vienintelį. Nepakartojamą.
Ne toks jo tikslas. Ne karstai.
O ką vadiname rytojumi.
NEREIKIA JIEMS
Kas bendra tarp manęs ir mano kūno ?
Juk jie visai skirtingi padarai.
Tasai tik iškamša, tad tegu jį perkūnai.
O aš - tai kiek kvailysčių pridarai.
Juk beprotystė ginti teisingumą.
Tikra kvailystė laukt, kad bus geriau.
Net jeigu ir netampė po saugumą,
Kasdien primins, ką blogo padariau.
Kuo nepatinka tau korupcija ir melas ?
Kam kalbą, konstituciją gini ?
Tu toks vos iš kiaušinio prasikalęs !
Tuščiom iliuzijom kaip psichas gyveni.
Užuot gyvenimą patogų susikūręs,
Bandai apgint baudžiauninkus, vergus.
Bet patys jie tokių tikslų neturi !
Tad patys tau aplaužys ir ragus.
Nereikia jiems teisybės nei gerovės.
Ir kam tam mėšlo vabalui sparnai ?
Tiek kartų jau ant šakių užsirovęs,
Nejau lig šiolei šito nežinai ?!
