Poezija
2022.06.10.BIG BENAS LAIKĄ TEBERODO
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Big Benas laiką vis dar teberodo,
Nors jo vertės pasaulis nesupranta ...
Tad stimpa riebios pelės ant aruodo,
O jūroj skęstantys vis ignoruoja krantą.
Ne elgetos jau išmaldą skaičiuoja.
Gyvi jau mąsto, kiek dar ligi galo.
Per daug kaktų po mūšio pabučiuoja.
Jau net griuvėsių miestai nebevalo.
Dar valandas Big Beno varpas muša,
Bet jų negirdi jau. Visai negirdi.
Pasaulis šaukiamas į paskutinį mūšį.
Tik niekas jau nebeima į širdį...
SPARNAI NEPAKYLA
Tiek būta svajonių !
Tiek švietė vilčių !
Bet vėl abejonė -
Jų būta tuščių ?
Nors drąsios ir gražios
Jos dingo staiga.
Beliko miražas.
Kaip veidas lange.
Lyg žiūri į tolį.
Bet žvilgsnis blausus.
Gal mes tik keistuoliai
Nuvylę visus ?
Sparnai nepakyla.
Jau skristi neteks ...
Girdėsim vien tylą.
Ar jos mums užteks ?
ĖJAU, NESUSTOJAU
Ėjau, nesustojau.
Per pūgą, per lietų.
Ėjau ir kartojau,
O kas man galėtų?
Atverti duris.
Ir kaip savą pakviesti.
Kai saulė nukris,
Prie krosnelės prisėsti.
Bet durys užvertos.
Ten niekas nelaukia.
Matyt, aš nevertas ...
Tik debesys plaukia.
Ir žingsnis jau lėtas.
Ir kaulus taip gelia.
O rudenio lietūs
Užtvindo man kelią ...
