Poezija
2022.05.23. KLAUSYKIME
Kęstutis Trečiakauskas
Jei ausys dvi, o burna tik viena,
Daugiau klausykime, užuot per daug kalbėję.
Tuščiai prabėga ir negrįžtanti diena,
Kai netylėdami nužudome idėją.
Jei nesiklausome, negirdim ir savęs.
Tada ir mūsų žodis - tuščias aidas.
Jis irgi mūsų niekur nenuves,
Nors kieminės, lakstys kaip šuo palaidas.
Tik per ausis. O skaitant - per akis
Į mūsų sąmonę ir išmintis ateina.
Klausyk, ką tau pasaulis pasakys.
Jei ne, tai teks mokėt brangiausią kainą.
NEBUS
Nebus jau kito gyvenimo.
Ir kito pasirinkimo.
Per greit mes visi pasenome.
Per greitai visi užkimome.
Negirdimas ir nematomas
Už kampo likimas tyko.
O baimės neatsikratome.
Nejaugi bijot patiko ?
NE SAU
Pamilau mergaitę. Skaisčią, mielą.
Auginau kaip būsimą sau žmoną.
Šviesios mintys skaidrino man sielą.
Šviesios mintys skaidrino man sielą.
Net pažvelgt nedrįsdavau į šoną.
Tūkstančiai vilionių neatstojo
Jos portreto mano nutapyto.
Bet lemtis piktai nusikvatojo.
Vyras jos ne aš. Juo tapo kitas.
Žmoną auginau ne sau. Bet keista.
Nejaučiu nei pykčio, nei pavydo.
Jei gyvenimo negalima pakeisti,
Meilė, laimė, džiaugsmas juos telydi.
