Poezija
2022.04.26.MAMOS NEPYKIT!
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Nepykit, mamos, jei retai ateisim
Į gimtą pirkią jūsų aplankyti!
Žinau - dažnai mes būname neteisūs,
Krūtinę slegia graužatis sunki.
Juk taip dažnai mes abuojumą dangstom
Darbais, vaikais ir rūpesčių gausa,
O mamos laukia rytmetėlį ankstų
Lig vakaro su ilgesio rasa.
Kur jūs, motulės, sau ramybę rasit?
Kur pasislėpsit nuo slogių minčių?
Gal jūsų dalią mes tuomet suprasim,
Kai mums vaikai atlygins tuo pačiu.
Gal jūsų dalią mes tuomet suprasim,
Kai mums vaikai atlygins tuo pačiu.
ATSINEŠIAU IŠ MOTINOS
Iš motinos įsčių atsinešiau
Širdies siautulingą plakimą,
Pripildytą gėrio nektaro,
Saulėtekių kerinčio žaismo,
Tikėjimo taurę, pripiltą
Širdies siautulingą plakimą,
Pripildytą gėrio nektaro,
Saulėtekių kerinčio žaismo,
Tikėjimo taurę, pripiltą
Neblėstančios laimės siekimo,
Troškimų vainiką, nupintą
Iš norų verpeto ir geismo.
Iš motinos lūpų atsinešiau
Aš skambesį gimtojo žodžio,
Lopšinės melodiją švelnią
Prie spurdančio kūdikio lopšio.
Atsinešiau židinio ugnį,
Kur žiebėsi meilė ir godos,
Kur veržėsi gėrio šaltinis,
Kai skubam po darbo ištroškę.
Iš motinos rankų atsinešiau
Troškimų vainiką, nupintą
Iš norų verpeto ir geismo.
Iš motinos lūpų atsinešiau
Aš skambesį gimtojo žodžio,
Lopšinės melodiją švelnią
Prie spurdančio kūdikio lopšio.
Atsinešiau židinio ugnį,
Kur žiebėsi meilė ir godos,
Kur veržėsi gėrio šaltinis,
Kai skubam po darbo ištroškę.
Iš motinos rankų atsinešiau
Saldžiarūgštės duonos riekelę,
Prisodrintą liepų medaus
Ir kmynų gaivinančio dvelksmo.
Taryt sakramentą nešu
Ir valgau po mažą kąsnelį,
Kada sunkiame kelyje
Pavargstu ir išalkstu.
Atgal
Prisodrintą liepų medaus
Ir kmynų gaivinančio dvelksmo.
Taryt sakramentą nešu
Ir valgau po mažą kąsnelį,
Kada sunkiame kelyje
Pavargstu ir išalkstu.
