Poezija
2022.03.26. POEZIJA TAI BEPROTYBĖ
Kęstutis Trečiakauskas
Kaip nusikalstamai ilgai žiopsota ir stebėta.
Vaizduota - viskas žemėj stabilu.
Pasaulis garbstė kanibalų alfabetą,
Kol lyg šunėkas atsidūrė po stalu.
Ir žmogžudys jau kumščiais stalą daužo -
Nedrįskit net išlįst - galva nulėks.
Visus ant iešmo ! Ir iškepsime ant laužo.
Dabar jūs niekas ! Jūs visi - tik "eks".
Ir teka kraujo upės. Žemė dega.
Ir miršta moterys, seneliai ir vaikai.
Neskelbtas karas verčia gilią vagą.
Nelaidojami net aukų jo palaikai
O žmogžudžių minia vėl staugia - mūsų bijo !
Ir džiūgauja - tvarka bus įvesta !
Pasaulis serga, jis nuo baimės neišgijo.
Ji tebekausto dar imperinė klasta.
Ne laisve mokama už mulkių patiklumą.-
Gyvybe mokama. Aušra, kurios nebus.
Tai beprotybė ! Tai absoliutus aklumas.
Kaip vergiškai suklumpam prieš stabus.
Atgal
