VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

11.22. SUĖDĖ ARKLĮ

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Suėdė arklį.

Su visom kanopom.

Net pasagas suvirškino lengvai.

Įkibk į karklą, 

Vietos sau ieškoki.

Gal rasi tai, ko niekad negavai.

 

Neverta žvengti.

Dantys ištrupėję.

Galva prasideda nuo galo uodegos.

Pakelkit dangtį.

Viralas tirštėja.

Kur dar ieškoti geresnės progos?

 

Vežėjas žino,

 Ko botagas vertas.

Kankina pagirios, o kaltas tik arklys.

Kas sugrąžino

Tik ratus prie tvarto ?

Tai tas beprotiškas ir dvigubas kvailys.

 

SUNKIAUSIA

 

Sunkiausia, ką liūdnai esu patyręs,

Tai išdavystė buvusių draugų.

Niekšybė per kloaką puikiai irias,

Netrūksta jai šlovės nei pinigų.

 

Visur ji randa sėbrų, pakalikų.

Visur pritampa ir visur sava.

Kodėl jau padorumo nebeliko ?

Atsikvošėk, ji žudo ir tave.

 

Tad tebūnie prakeiktas, kas nemato

Skandinančios juodos mirties srovės.

Kai tiek kalėjimų ir dvasios kazematų.

Ar dar ilgai čia šventykla stovės ?

 

VIENINTELĖ TIESA

 

Mirtis - vienintelė tiesa.

Ir jos teisėjų toga juoda.

Tačiau ir ten, ir dausose,

Tiesaus atsakymo neduoda.

 

Tiesa tik mitas. Kol žmogus

Dar kliaujasi dangaus galybe.

Bet ginčą sprendžiantis dangus

Paskelbs, kad mes visi nelygūs.

 

Tiktai iliuzija karste.

Arba ant kryžiaus samanoto.

Bet neieškok Šventam rašte

Arba tarp drobių suvyniotų.

 

Ten tuščia. Vien tik tuštuma.

Ir tos kvailų idėjų kandys.

Skandina gedulo skausme.

Ir laikas. Tuščias. Nusigandęs.

 

KADA IŠDUOS

 

Kada sunkiausią valandėlę

Išduos net tie, kuriais tikėjai,

Tai patikėk, bent juoko dėlei,

Nėra draugų. Tiktai veikėjai.

 

Visi jien šlykštūs. Korumpuoti.

Verti tik kruvino skatiko.

Negali nieko tautai duoti.

Bet ir tautos beveik neliko ...

 

Tik draiskanos. Dar rūksta plėnys.

Bet kibirkšties nebeįpūsi.

Pamirš visi mus. Kaip Pilėnus.

Ir tu, tik pelenas čia būsi.

 

ŠĖTONO RAGANAI

 

Būk prakeikta, ištiesus kaulėtus pirštus,

Niekingoji šėtono stumdoma vagile.

Ar savo įkapėm renki, jei taip degi kerštu,

Ar žvakele atpirkt tikiesi dvasios žaizdą gilią ?

 

Jau niekas nepadės. Jau niekas nenuplaus.

Niekingo nuodėmingo tavo kelio.

Pirmiausia nekalti išeis. Tavęs nelauks.

O tu raudosi spausdama "smutkelį".

 

Neapsimesk, kad tu nesupranti.

Už viską šimteriopai atsakysi.

Tu jau bedugnėje. Bet vis žemyn krenti.

O centą kruviną net ir grabe laikysi.

 

Būk prakeikta. Būk amžiams prakeikta.

Gobšumas - nuodėmė. Jos Dievas neatleidžia.

Kai Angelas Mirties stovės tau ties kakta,

Tegu jis tau net atsidust neleidžia.

 

Atgal