VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

11.02. VIETOVARDŽIŲ LYRIKA

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

 

Betygala

Ariogala

Ramygala

Vandžiogala, 

Baisogala

Gimbogala

Tendžiogala

Vytogala.

Brazdigala

Žemygala

Dievogala

Velniogala ...

Medvėgalis

Upėgala

Šilagala

Žydėgala ...

 

Būtų galima tęsti  dar labai ilgai,

nes vietovardžių su žodžio "galas" vediniais 

yra žinoma daugiau nei trys šimtai ...

 

IMK KIŠENĖN, NE Į ŠIRDĮ

 

Pakrizenkim apie krizę.

Jos nėra. Bet bus tikrai.

Mes juk vogti pasiryžę

Ir gyventi nedorai.

Kelkim koją už Europą,

Kol dosni mums jos ranka.

Dar prieš griovį šaukiam :"Opa",

Visa kita - nors tu ką.

" Įsisavinti" įgudom.

Lieka šnipštas, šnipštalai.

Žinom, ką patarti gudams,

Na, o kur savi galai ?

Viską pardavėm už litą.

Ir už eurą. Ne už du.

Kur gerai pasidalyta,

Mums gerai. Tik jums graudu.

Neuždarėm elektrinės -

Pasistatėm Astrave.

Kam mums tos senos tėvynės,

Ji išplauks Neries srove.

Jeigu sprogs - nebus per maža.

Dengsim "Snoro" pinigais.

Tautai atiduosim grąžą

Ir paleisim ubagais.

Tik kvailiai aušina burną.

Mums nereikia plepalų,

Jeigu nusipirksim urną,

Susitarę po stalu.

Tiems, kas pinigus skaičiuoja

Batų, viskio dėžėmis,

Asilai rankas bučiuoja,

Nes jie visad su mumis.

Tas, kas valdo kapitalą,

Tas valdys ir kišenes.

Nors nusprokit, gaukit galą,

Mes jums atsakysim - nes.

Nes Rašte taip parašyta:

"Tam, kas turi - dar pridės."

Nieko nenubaus už šitą.

Nusispjaus ir pabezdės.

Ir toliau bus taip, kaip būta.

Būta nuo pradžių pradžios.

Vėl žadės mums. Žalia rūta.

Vėl už nosies mus vedžios.

Kvailiui proto neįdėsi.

Kvailiui protas neprigis.

Netikėk tuo, ką girdėsi.

Būk ne durnas. Būk vagis.

Pinigai, žinok , nesmirdi.

Smirdi tik riesti nagai.

Imk kišenėn. Ne į širdį.

Imk, kol nenulūš ragai.

Viskas leista. Kontrabanda.

Kyšiai. Melas. Ir šmeižtai.

Galit rėkauti kiek lenda.

Jie - neatsakys už tai.

 

KAM ŠIFRUOTI ?

 

Abrakadabra. Užkoduota.

Ar kas ją perskaityt gebės ?

Jei niekam tos garbės neduota,

Kas ją nukels nuo palubės ?

 

Net tekstai atviri prašampa

Skylėj apšiukšlintos erdvės.

Kur tiesos irgi šiukšlėm tampa,

Kur jos ne mirs, o tik padvės.

 

Todėl jų bus visai negaila -

Kaip spąstais pritrėkštos pelės.

Greičiau bus gaila savo kailio,

Jei jis sušildyt negalės.

 

Abrakadabra. Kam šifruoti ?

Galva ir taip jau užimta.

Vieni pliki, kiti gauruoti.
Vėl pasikliauti teks gamta.

Atgal