VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.27. Laiku ir vietoj

Rita Bijeikytė – Gatautė

 

Susitikom prie jūros.

Pro šalį plaukė valtelės, jachtos....

Mes sėdėjom, stebėjom, laukėm.

Mūsų žodžiai vilgė peršinčias širdis,

Augino sparnus kilti, stiebtis, džiūgauti...

Matėme naują miesto veidą ir

Vis didesni, ir didesni laivai plaukė Laiko jūroje.

 

Susitikom laiku ir vietoje. Prie jūros.

Berželio rauda

 

Brenda beržai per pievas gimtinėj,

Brenda per žolę iki pažastų.

Darbo surasti negali Tėvynėj–

Bando surasti už josios ribų.

 

Gal būt, berneliai visi išsivaikščios,

Tėvus palikę, netekę namų.

Ar tik svetur nesusipainios,

Ar nepamirš tikrų savo šaknų?

 

Gal būt, neteiskime balto berželio,

Nes jis nemato kitos išeities.

Jei nepavyks rasti savojo kelio,

Visus Tėvynė priglaus prie širdies.

 

Brenda berželiai – gražuoliai berneliai,

Su baltais rūbais, skausmu širdyje.

Ąžuolas bando pastoti jiems kelią,

Pats abejodamas, eiti ar ne.

 

Suošė ąžuolo šakos galingos.

Su žeme jis suaugęs savo šaknim

 „Man ir Tėvynėje žemės derlingos,

Reikia šaknis drąsiai leisti gilyn.

 

Aukso raidėmis esi įrašyta

Mūsų širdyse, brangi Lietuva.

Ąžuolo lapais Tau pintą vainiką

Nešiu per amžius visur visada’’.

Stotelėje

 

Laukėm.

Laiko buvo į valias,

Nepažįstamoji atsidusdama kalbėjo:

Vis bėgau, bėgau ...

per gyvenimo žalią sniegą,

o dukra vis šalia, vis mažytė, vis iš paskos,

Paskui ....

Kraitės skrynią jai pripildžiau,

Visus savaitgalius ten klostėm išklojau,

Be atokvėpio buvo gera.

Pasėdėdavom kartais su gimine –

Delnais, mintimis į saulę.

Saulėvaizdžiai, užstalės žodžiai tikriausiai išliks ...

Laikas ėjo ....

Dabar  pasikeitėm vietom –

Mano metai link vakaro,

O dukra  priešaky, nebespėju su ja.

Tik prašau kartais jos – nevadinki sene.

Kaip kadais pasakyk geriau – mama.

           

Pavėluota meilė

Eikime žmonės ar plaukim kaip upės

Su savo vardu, istorija, likimu.

Dalinkimės šiluma, tikėjimo grūdu,

Skolingi tik meile nelikime.

                       

Nelikim skolingi viens kitam meile,

Ji mums iš Aukštybių duota.

Pakelkim akis į žydrą dangų

Iš TENAI visa meilės drama.

 

O jeigu ...o jeigu ...nublukę jausmai

Ir dienos, kaip naktys tamsios ir vėsios

Iškelkim rankas, maldaukim meilės

Savo gyvastį jausti ir nešti kitiems.

 

Eikime žmonės ar plaukim kaip upės

Su savo vardu, istorija, likimu.

Tik neužtrukim, irklus sudėję,

Pavėluota meilė –  … pavėluota.

 

 

 

   

 

Atgal