VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.06. DAR NESUGĖRĖ KRAUJO SMĖLIS

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Metu ant grindinio monetą,

Stebiu, kuria puse nukris ?

Bet ten, o Dieve, pažymėta

Tiktai rodyklė. Į duris.

 

Į tas. Kur rodė "vado" pirštas.

Nors jo jau čia  nėra.seniai.

Bet jis juk amžinas. Nemiršta.

Kvatoja "vado" mokiniai.

 

Nuogi ant smėlio išsidrėbę -

Fantasmagoriškai klaiku.

Matau jų kaukę. Šlykščią, riebią.

Ir krūvą žudomų vaikų.

 

O juodas kartuvių šešėlis

Lyg varnas sklando virš aikštės.

Dar nesugėrė kraujo smėlis.

Kapai ir griaučiai išryškės ...

 

Tačiau savivartės jau kaukia.

Greit praeitį užbers juodai.

Vien smėlis. Smėlis. Kaukės šaukia.

Kraupius faktus užgoš gandai.

 

Nebuvo nieko. Viskas melas.

Tremtis, sušaudymai - šmeižtai.

Skambės internacionalas.

Jūs atsakysite. Už tai.

 

Už tai, kad smėlis nepatinka,

Kad jūs tik mėšlas praeities.

Laimėsim mes. Čia susirinkę.

Ir VADAS ranką mums išties.

 

Grąžinsim iškabą ant rūmų. 

Neliks čia iškaltų vardų.

Mums nepristigs jėgų, orumo.

Mes vėl triumfuosim. Paradu.

 

 

PRIE TAVO PAMINKLO

 

Stoviu, Karaliau, prie Tavo paminklo,

Stoviu ir kalbinu šaltą granitą.

Padedu ranką ant postamento,

Dar tokio šviežio, lietaus nulito.

 

Žvelgiu į Tavo aukštą karūną.

Matau kaip spindi lašelis kraujo.

Mindaugai, kaip Tu ,išdavęs Perkūną,

Nepabijojai to Dievo naujo ?

 

Tave nužudęs, tapęs šventuoju,

Daumantas svetimą Pskovą garsino.

Kaip mes sutiksime savo rytojų,

Jei praeitis vėl sugrįžt grasina ?

 

Kraujas pro smėlį neprasisunkia.

Tyli ir aukos iš kazematų.

Einam į praeitį - gūdžią ir sunkią.

Niekas negirdi. Niekas nemato.

 

Jau užsimota. Kūjais ir kumščiais.

Visa, kas šventa - jau nebešventa.

Meilę, tikėjimą - viską sudrumsčia.

Laisvės nelaisvė. Dėl ko gyventa ?

 

BIJOKIM NE DRAMBLIŲ

 

Bijokim ne dramblių, bijokim uodo,

Smulkaus , klastingo niekšo. Ir visų,

Kurie lyg virusai viešai nepasirodo,

Bet būt jų sugeltam tikrai baisu.

 

Jie tykoja slapta. Slapta ir gelia.

Tai jie ir platina tas mirtinas ligas.

Bet mes tiktai drambliams pastojam kelią,

O jie net dramblio, jie neišsigąs.

 

Koks nors ministras ar net pats premjeras

Galvoja, kad jis tvarką padarys.

O daro ją uodai, tiesiog chimeros.

Arba koks nors prakutęs juokdarys.

 

Jų debesys juodi užstoja valdžią,

Bet net valdžios  jie neprileidžia prie valdžios.

Ir veltui ta tauta prie sosto beldžia,

Nes viskas vis kartojas iš pradžios.

 

Gali sakyt, kad jie tik biurokratai,

Bet jie kaip tie uodai. Jie amžini.

Kaip dirba tie uodai, taip sukas mūsų ratai.

Ir tu iš jų "malonės" gyveni.

 

PATS LAIKAS

 

Pats laikas tarti žodį raiškų,

Kad net ir kvailiui būtų aišku,

Kad ten, kur balta, ten ir juoda,

O ten, kur atima - ir duoda.

 

Sakau, o tempora, o mores.

Žinau, žinau - ir aš nedoras.

Bet pripažint tai išdrįsau.

Jeigu ne tau,tai bent jau sau. 

 

SAVAM DARŽE

 

Ravėjau daržą, akmenis rinkau,

Stebėjau kaip varnėnas ieško peno,

Todėl visai kasdieniškai sakau,

Po šimts, kaip mes visi gerai gyvenam.

 

Koks oras, kiek kvapnių puikių žiedų.

Jų margumynai, spalvos - sava, miela.

Ariu, šienauju ar ilsiuos - už du.

Tedžiūgauja nematomoji siela.

 

Nusimazgojęs kojas ir rankas

Prisėsiu vakare prie stalo švento.

Tas vakaro akimirkas menkas

Kartosiu vėl, kaip nuostabu gyventi.

 

PLIKĖS IŠAUKŠTINIMAS

 

Kada į pliką galvą lenda

Kudlotos mintys, nebaisu.

Jos kaip jaunystėj mikliai sklando

Ir regis jaunas pats esu.

 

Ir šiaip puiku turėti plikę -

Su ja neperkaista galva.

Plaukai neauga, nes nelikę

Makaulėj mėšlo. Taigi, va.

 

Aš čia dėl rimo "va" uždėjau -

Per daug galvos sau nesukau.

Tiktai kvailys ieškos idėjų,

O plikas ... Aš jau pasakiau.

 

Juk plikė tai kokybės matas,

Aukščiausios prabos kūrinys.

Iš tolo ją lyg saulę mato,

Kad kudlius, niekas nesakys.

PRANEŠIMAS

 

Prezidentas skaito pranešimą.

Vos pasakė sakinį ar du,

Jau ruja piktai amsėti ima.

Smerkia, tyčiojasi, raukosi. Graudu.

 

Viskas negerai. Ir abstraktu. Ir tuščia.

Nesupranta jie, kam skirtas dėmesys.

Ko jis nedergia į jau pridergtą gūžtą ?

Ne, jie jo pamokslų neklausys.

 

Viskas jiems užkliūna. Kad per aukštas.

Kad gražus. Ir kad per mandagus.

Bet nepyko už auksinį šaukštą ,

Nes apvogęs tautą - "jų žmogus".

 

Sėbrai, tiek pridergę, prisidirbę,

Niekada už tai neatsakys.

Kaltas Prezidentas ? Ką jie birbia

Kiauliškai išsproginęi akis ?

 

Viską jie žinojo . Viską matė.

Bet tylėjo. Kaltino kitus.

Ir dabar neturi jie sarmatos -

Juk ne jų gyvenimas kartus.

 

Pulkas tinginių, vagių, veltėdžių

Džiaugias, kad baudžiauninkų tauta,

Niekaip nenuvaro jų nuo ėdžių ,

Nors ant teismo suolo jų vieta.

 

Taip, gyvename geriau. Turtėjam.

Bet ne jų. Tiktai pačių dėka.

Mes su jais - tik pražūtin artėjam.

Prisiminkim, kaip išnyko LDK.

 

 

 

Atgal