Poezija
04.10. Šviesūs žodžiai tamsoje
Maestro Lionginui Abariui
Laukai, takeliai, tamsūs pušynėliai,
Suskirdusiom kojytėm kur bėgiota.
Garsai vargonų čia mane iškėlė
Į išsvajotą muzikos Galgotą.
Svajonė medpadžiais per sniegą brenda.
Sužvarbę pirštai klavišus sušildo.
Skambės Crescendo ir Diminuendo.
Vilios ir kvies akordų kelias ilgas.
Vaga gili... Ir akmenų joj būta,
Aukštaičiai – atvirų širdžių artojai.
Pavirto mano arklas į batutą,
Skrendu per Lietuvą, o ji dainuoja. (2019 m. rugpjūtis)
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Rašytojui Lionginui Ragėnui
Po Avilių miestelį tebevaikšto,
Žentai ir uošvės, marčios ir anytos,
Sukūrė jie istorijas aukštaičių,
Graudžias, švelnias, linksmas, nepramanytas...
Virš ežero žuvėdros skraido baltos,
Toli paežerėm gagena žąsys,
Tad sėskime su Meškučiu į valtį
Ir kurkime istorijas savąsias...
Nepalankus per dieną vėjas pūtė,
Neparagautas ant kabliuko sliekas
Ir džiaugsmo tepaliko vos truputis,
O skausmo daug, - kad nepagaunam nieko.
Kas čia? Kur buvę, kur nebuvę žuvys:
Duok blizgę man, duok man, lydekos prašo.
Kai pašarvotos būsime keptuvėj.
Mums parašyki nekrologą gražų... (2019 m. liepa)
Spaudai parengė Vytautas Indrašius.
Atgal
.jpg)
