Poezija
04.10.NE PIRMOS VELYKOS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Ne pirmos jau tokios Velykos. Už durų.
Nelaisvėje meldėme Viešpatį Kristų.
Mes, laisvą valstybę atkūrę,
Tikėjom ir laukėm, kad vėlei sugrįžtų.
Laisva Lietuva. Okupantų kankinta,
Tremta ir sušaudyta, vėl sužydėtų.
Tauta taria žodį. Ir Laisvė nušvinta.
Tetroškom, kad vėl mus pasaulis girdėtų.
Ak, kaip tas pasaulis ilgai buvo kurčias
Ir mūsų nelaimei, ir mirčiai, ir kančiai.
Bet pamatus budelio irštvos supurčius,
Nukrito šlykščiausi imperijos pančiai.
Velykos. Vėl šventos Velykos atėjo.
Susėskim prie stalo. Laisvi ir laimingi.
Ir trispalvė mūsų plazdės kaip plazdėjo.
Šeima mes ir nieko mums šiandien nestinga.
Atgal
.jpg)
