Poezija
12.21.Adventus (lot. Atėjimas)
Rita Bijeikytė-Gatautė
Stalas, staltiesė balta, girliandos,
Advento vainikas...
O jame iškilios žvakės dega,
Jų liepsnelės tarsi drugeliai plevena,
Sparneliai rožiniai, melsvi...
Pasiklausyk, mielas žmogau,
Kaip klausosi naktis dienos,
Mėnuo – Aušrinės.
Gal angelas Tau žinią neša,
Juk greit Naujieji metai!
Kelies, eini išlaisvinta širdim, neši vaisius,
Dar šalnai nepakirtus jų aromatingų syvų,
Dedi ant bendro stalo – tarsi auką,
O lūpos ištaria žodžius:
Žaliuoki, puikus Advento vainike,
Išpuoštas eglių šakomis.
Širdie, suprask ir kantriai, tyliai lauki –
Susitikimo džiaugsmo,
Šviesa tepersmelkia tave, mane, mus visus …
Atgal
.jpg)
