VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

11.05.Kalbėjimas po Vėlinių šviesom (diptikas)

Zuzana Stunžėnienė, LNRS narė

I.

Laimės paukštę sugavus buvau-

Švietė žaros, žydėjo laukai...

Toj pavasario saulės šviesoj

Sumirgėjo ir paukštės  sparnai.

 

Ji pakilo lig žydro dangaus

Ir išskrido toli – už miškų...

Liko blyksnis šešėlio brangaus ,

Nuaidėjęs vakariu varpu.

 

Nėręs tuneliais girių žaliais

Laimės skrydis klaidžioja vis

Virš ražienų, seniai nukirstų,

Lyg kasdienė aušros paslaptis...

 

Kas tą skrydį pagauti galėtų?

Jau pailso eiklūs sparnai...

Leidžias paukštė virš jūros iš lėto...

Rodos , jos jau ir tu nematai?

                      Ar tikrai nematai?..

                      II.

Kai bėgu nuo vienatvės

Senų klevų  alėjom,

Po kojom šnara lapų geltona pynė.

Vis ieškau džiaugsmo-

Kur jis pasidėjo?..Gal jį nuplukdė

 Rudenio   versmė?

Kai pavargstu,

Prie ąžuolo sustoju

To, kur žaliavo  sodo pakrašty,

Ir gervėms išskrendančioms

Tyliai  tyliai moju, kol sutemoj

Pradingsta jų giesmė...

                      Tada regiu-

Stebuklo blyksnis krenta

Į delnus ištiestus

                      Šviesion žvaigždėn,

O ryto žaros  skaidrumu sušvinta

Ir džiugina vienatvę

                      Ir mane.

 

Atgal