VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

07.18.SENAMIESČIO GRINDINYS

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Tai mūsų protėvių sukurta.

Ne tu čia dirbai ir vargai.

Senamiesčio gatvelių burtai,

Bažnyčių kryžiai ir stogai.

 

Ir per granito rusvą plytą,

Tvirtai sudėtam grindiny,

Krauju nuplautą ir nulytą,

Tu abejingai praeini.

 

Nors priešai mūsų žemę trypė,

Apgynėm ją šventoj kovoj,

Kad atsibastėliai iškrypę

Netryptų - šiandien nei rytoj.

 

KAI NEMELUOJA AKYS

 

Visokios būna paskatos,

Skirtinga konkurencija -

Vieni augina sąskaitas,

Kiti augina reitingą.

 

Todėl ir rezultatas,

Kaip matom, ne vienodas.

Gobšumo atsikratęs

Dažniausiai bus apjuodintas.

 

Kol garsų vardą perka,

Ir reitingai meluoja.

Kas viešą žodį tvarko,

Dažnai už kaulą loja.

 

Kai nemeluoja akys,

Bet širdys neatsiveria,

Tai nieko nepasakę

Įkrintam į akivarą.

 

NEMELŽTOS KARVĖS

 

Kaip gaila, kad saulėlydžio sulaukus,

Diena praeis, sutems tiktai naktis.

Nematoma ranka šerkšnu nuspalvins plaukus,

Artės grėsminga amžiaus sukaktis.

 

Kuo džiaugtis, jei dienų kaskart mažėja,

Jei žingsnis vis lėtesnis link aušros.

Pamiršo pieno kibirą melžėja,

Nemelžtos karvės pusantros paros.

 

O mes čia virkaujam. Kad patalas per kietas,

Kad dantys neįkanda lašinių.

Bet išėjimas visad netikėtas.

O karvės dar nemelžtos. Po velnių.

 

Kaip atsigult į tą medinė dėžę,

Kai rūpestis dėl karvių toks svarbus.

Prisimename pieną. Šiltą, šviežią.

Bet jos nemelžtos dar. Ir pieno jau nebus.

 

PER GREIT PAMIRŠOM

 

Kas mus taip pakeitė, kas suklaidino,

Prakeiksmu pykčio tik apdalino?

Tikim į pragarą, o ne į dangų,

Jau nebematome šimto žabangų.

Per greit pamiršom auštantį rytą,

Rėkiam, tik rėkiam: nepadaryta.

Murksom aptingę, rankas sudėję,

Tačiau kiekvieną smerkiam idėją.

Niekinam mintį ir darbą dorą.

Tik tuo ir garsūs - gadinam orą.

 

KVAILIŲ HIERARCHIJA

 

Kvailių hierarchijos viršūnėj - ne kvailiausias.

Kvailiausias - apačioj. Net po žeme.

Ten, kur liežuvis veda, rodo ausys,

Ten akys, nors ir keista -ne mama.

 

Lyg neregiai mes matom tai, ką girdim,

Ką sako choras nupirktų balsų.

Akių turėtojai be reikalo įširdę,

Jie nelaimės, kol nesupras ausų.

 

Gražiausią sutartį, protingai sudėliotą,

Kai pasirašo du - garbingas nelaimės.

Suktybė lapės uodega užklota,

Nes sąžinė - pralaiminčių kilmės.

 

Kam sąlygas "papildomas"  prikergia

Klastingu nonpareliu, petitu?

Juk jos - svarbiausios. Ne papildomos. O varge.

Net šriftas toks. Kad pralaimėtum tu.

 

ĮSTEIKIM GRYBŲ PARTIJĄ

 

Geradarystė pagreitį įgauna -

Neterškim žemės, oro ir vandens.

Veganai su mėsėdžiais susikauna,

Nes kaipgi mūsų ainiai išgyvens?

Apginkim vabalų teises, orumą.

Ir nedėvėkime iš kailio kailinių.

Mylėkime kiekvieną žolę, krūmą,

Pakeiskim blogą įprotį žmonių.

Nevalgykim nei kumpio, nei kiaušinio.

Tik žolę. Bet ir tą kuo atsargiau.

Nes ten koks sliekas gal įlindęs, Dievas žino,

Ten gali būti ir kai ko daugiau.

Taip, visa tai puiku - apginsim gamtą.

Bet grybų užtarėjų nematau.

Kodėl jų negina? Gal jiems išnykti lemta?

Kas už grybus? Pirmyn.  Na, ar ne gėda tau?

Įsteikim grybų ministeriją. Ir partiją.

Tik grybų partija kiekvieną grybą gins.

O pasaulinė tarptautinė grybų chartija

Mums tikrą grybų grybą išaugins.

Mes negrybausime, kaip nūn kai kas grybauja.

Nubausim ir atimsim pintines.

Su grybais kursime pasaulį šviesų, naują.

Jei klausiat kaip, kodėl? Atsakom - NES.

Atgal