VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

01.18. LIKIMO IRONIJA

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

 

Daug kas tik šaipos, juokias iš likimo.

Jiems tuščias prietaras pati žmogaus dalia.

Tačiau kiekvieną, vos tik jam užgimus,

Valdyti ima jo lemties galia.

 

Tad ir bausmės nė vienas neišvengia

Už nuodėmes net protėvių, tėvų.

Kol viskas klojasi gerai, tik žvengia.

O kalavijas jau pakibęs virš galvų.

 

Negailestingas bus sprendimas griežtas.

Visiems atseikėta,visi bus nubausti.

Likimo linijos ne delnuose įbrėžtos.

Jos mūsų sielose ir mūsų elgesy.

 

GERAI, BET NEGERAI

Didėja pensijos ir algos,

Bet viskas viskas negerai.

Nutukęs skundžias, kad nevalgęs,

Vagis, kad elgiasi dorai.

 

Net pažaliuot iš pykčio gali,

Tie, kur ir taip labai žali.

Tai kaip ištraukt iš liūno šalį,

Kai sako - nieko negali.

 

Juk tiek vagišių priperėta -

Rėksmingų, baisiai įžūlių.

Bet viskas apdergta, aprieta.

Gal prisirūkėme žolių?

 

SIŪBUOJANTIS DENIS

Kodėl net senas jūrų kapitonas

Nebetiki, kad žemė dar tvirta.

Gal jam dingojasi, jog duotas tonas,

Kad žemė skęstu. Žemė. Net ir ta.

 

Kai pagrindas po kojomis siūbuoja

Labiau nei laivo denis per audras,

Pradingsta žemė. Kur statyti koją?

Matai, kad laivas uosto neberas.

 

Gal nusikeiks pražilęs jūrų vilkas.

O gal degtinės taurę prisipils?

Nors saulė švies, dangus vis tiek bus pilkas.

Salelė tik. Bet tuoj banga pakils.

 

KIBORGO TOBULYBĖ

Kompiuterinį lustą implantavo

Tiesiog į smegenis. Dabar tai prasidės.

Dabar galva ir smegenys ne tavo.

Pagerbkim Žmogų. Iš didžios raidės.

 

Išmokome suredaguot  genomą,

Paragint chromosomas botagu.

Net moterį vaikus gimdyt - į nuomą.

Žmogus vis tobulėja. Ir tegu.

 

Jei valdo mus tik algoritmų pluoštas

 Ir biocheminis procesas įstabus,

Ar dėsnis evoliucijos praloštas?

Ar tai tik rodo, kas iš mūsų bus?

 

Kodėl žmogus aplenkti skuba laiką?

Koksai jo tikslas? Kur? Kokia nauda?

Ar mokslo intelektas kiek paklaikęs?

O gal žmogus ... tiesiog gamtos klaida.

 

REKLAMA

Reklama - nuo žodžio rėkti.

Rėkia garsiai, kad išgirstų.

Tikslas - sau daugiau atriekti,

O kitiems -kas liks ant piršto.

 

Akcija - toks pat veikimas.

Siūlo, regis primokėtų.

Bet ir čia, o prakeikimas,

Gauna tiek, kiek jiems reikėtų.

 

KAŽKUO TIKĖT

Nesiginčysiu ir neįrodinėsiu.

Tas, kas netiki, tegu ir netikės.

Daug kas tiki ir pabaisomis Lochneso.

Jiems įrodymų, jei tiki, nereikės.

 

Bet žinojimas - ne banalus tikėjimas.

Kas nenori, niekam nepritars.

Bus ir vakaras, ir saulės patekėjimas,

Tik žinojimas tikėjimą nusvers.

 

Ar ilgai dar teks įrodinėti,

Kad ir netikėjimas klaidins.

Jei kam nors paneigt teisybę knieti,

Tas vis tiek teisybę nuskandins.

 

Jei žmogaus ir žmogbeždžionės genai

Kaip du pirštai. Baisiai artimi.

Nors skirtingi, kaip ir du žmogėnai.

Bet vis tiek - kažkuo tikėt imi.

Atgal