VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

12.15. Kalėdų eglės

Zuzana Stunžėnienė

Per baltą tylą atbridę eglės,

Snieguotos, rymančios prie kelio,

Lydėjot mus, išeinančius toli.

Sugrįžtat sapnuose per lauką žalią

Tarsi Kalėdų šildanti ugnis...

 

Sūpuokite Kalėdų varpo gausmą.

Rymokit kryžkelėj ir laukit grįžtančių,

Surinkę į skaras  snieguotas

Praradimo skausmą

Ir paukščio vienišo liūdnas giesmes...

                    Kalėdų rytą eglėms šviečiant,

                   Gimtinės takuose nepasiklysim  niekad...

 

Kelyje

Sugrįžtam į save, praėję dykumą

Ir žydinčią oazę,

Skaidria mintim nusmelkę

                             Vakarykštę dieną.

Sustojam kryžkelėj lyg piligrimai,

Kuprinėj abejonę nešdami,

Ir atgalios vis grąžomės ,

                             Pamiršę būti savimi.

Viliokė laimė lyg žaltvykstė  švysteli,

Apakina akis ryškia ugnim.

Išklysta vėl keliais ir klystkeliais...

                             Nutolsta netikėtai virtus Nebūtim.

 

Ateinant Naujiesiems

 Virš  švytinčio laužo

Šuoliuoja vaivoriniai ugnies žirgai.

Ant sparnuoto Pegaso –aukščiausiai

Žydroji svajonė   balne.

Ant bėrių eiklių- atkaklumas ir ryžtas,

Jau peršokęs dūmo aitrumą...

Po jų vario kanopom

Abuojumo ledokšniai  ištyžta...

Juodųjų žirgų blizga šonai

Lyg būtų smala išsmaluoti -

Ant jų visi praradimai nujojo.

Širmų žirgų karčiuos baltuos

Džiaugsmo spalvos plevena, plasnoja,

Surinkę rausvumą nuo aušros rarotų.

Atgal