VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

12.03.SIC TRANSIT

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Sic transit gloria mundi -

Šitaip praeina pasaulio garbė.

Paspaudė mygtuką - mažiau nei sekundė.

Ir visas pasaulis grabe.

 

Sic transit, sic transit...

Neliko net vardo.

Tai gloria mundi

Pasaulį suardo?

 

Ne Dievą pamiršom. Pamiršom Jo Pirštą.

Kokia čia garbė, jeigu Protas numiršta.

 

LYG MEDĮ  NUGENĖTĄ

 

Ar matot? Jie sugrįžo.

Vėl traiškyti pradės.

Tai jie padėjo kryžių

Prie jūsų pavardės.

 

O koks naivus tikėjimas,

Kad laisvė amžina.

Lyg saulės patekėjimas.

Bet ar išauš diena?

 

Lyg medį nugenėtą

Su šaknimis išraus.

Net vardą paminėti,

Kad buvot čia - uždraus.

 

Ir bus naktis juodžiausia.

Kaip šimtmečiai ilga.

Kodėl tiktai meldžiausi?

Be ginklo. Gal liga?

 

Baisi liga - tikėti,

Kad priešas nebaisus.

Tu taip mąstai, pilieti?

Apgavo. Mus visus.

 

ŠUO

 

Įrodyta, kad šuo protingas.

Išmintingesnis nei žmogus.

O pastarasis - ir aptingęs,

Ir šiaip dažnai nemandagus.

 

Galva tuščia kaip kiauras samtis

Menkos dvikojų giminės,

Tad intelekto reikia semtis

Ne iš žmogaus, o iš šunies.

 

Beje, žmogus dažnai meluoja,

Apmulkint gali jį bet kas,

O šuo be reikalo neloja,

Be reikalo ir neįkąs.

 

SATYRA

 

Satyra gydo tik protingą.

Kvailys nuo žodžio neišgis.

Mat jam net supratimo stinga,

Kad pats sau priešas ir vagis.

 

VARLINĖJIMAS

 

Sumerkę meškeres į balą -

Nesitikėkime žuvies.

Pagausim ten tik varlę žalią,

Bet jei azartas neatvės,

Tai gaudysim toliau ne žuvį,

Ir kai visai neliks varlių,

Mes vėlei laidysim liežuvį.

O ką pagausim? Siurbėlių.

 

TIK GANDRAI

 

Medicinos punktas. Paštas. Mokykla.

Niekas nebedirba. Uždaryta.

Ateitis  - tamsuoliška, akla.

Gal ir saulė netekės kas rytą?

 

Tik gandrai. Sugrįžta tik gandrai.

Žmonės juk ne paukščiai. Jie negrįžta.

Žmogui be Tėvynės negerai.

Bet suvokti tai - praradom ryžtą.

 

IŠSKRIDO BITĖS

 

Išskrido bitės. Tuščias avilys.

Kodėl gimtus namus palieka bitės?

Ar žmonės irgi paskui jas išklys?

Ir Žemė gal išklysta iš orbitos?

 

Dar viskas kaip seniau. Visur ramu.

Nepranašauja niekas katastrofos.

Bet vis daugiau, daugiau tuščių namų.

Nesulestos pabertos paukščiams kruopos.

 

Nejaugi ir grėsmė jau praeity?

Kodėl mygtuką lemiantį likimą

Dar valdo ar bepročiai, ar girti,

O tautos, šalys tyli lyg užkimę.

 

Tironams maža žemės ir aukų,

Šėtoniška aistra valdžios ir turto.

Jų vienetai. Bet kažkodėl sunku

Nuvyt nuo sosto juos, pačių sukurto.

 

SUPILKIM KALNELĮ ?

 

Supilkim kalnelį, kad kapą primintų, 

Kad bomžai takelį link jo išsimintų,

Paskui, ten sugulę, girtautų ir vemtų,

Supilkim kalnelį, kad viską nulemtų?

Bukumą, niekšybę ir sąžinės stoką.

O gal dar nepilkim? Gal "biški" ankstoka?

Gal dar išsigydysim negalią proto?

Kam "bratska mogila" tų rusiškų šprotų?

Kodėl mes taip trokštam to "bunkerio" vaizdo?

Nejau mūsų protą apleido Apvaizda?

 

"TAI JIE KALTI"

 

Kaip galim būti ramūs, būti saugūs,

Kol jie plačių nasrų neuždarys?

Jie nekalba. Jie tik riaumoja, staugia,

Kasdien garsiau, šiurpiau negu žvėris.

 

"Mes nesudraskėm, neatkandom, nesuėdėm.

Tai jie kalti. Išprovokavo mus."

O "tvarkdariai" ? Apspangę tyliai sėdi.

Ir leidžia traiškyti net savo likimus.

Atgal