Poezija
11.25. Šeimos židinys
Dovilė Bitinaitė – Kavoliūnienė
Šeimos židinys – ta ugnis,
Kur sušyla vaiko širdis,
Kur jis pirmąkart mokos mylėt,
Ja dalintis ir pasitikėt.
Gal netobulas tas židinys,
Gal ir kartais prigęsta ugnis,
Gal ir skersvėjai kartais atklysta,
Tačiau kas gi šioj žemėj neklysta?
Neišplėškit iš vaiko širdies,
Tos vienintelės jo kibirkšties!
Kas užgesus jai meilę įpūs?
Kaip širdis pelenuos nepražus?
Nesušildys jos svetimas laužas,
Kad ir koks jis bebūtų kaitrus,
Kas paukščiukų lizdan įsilaužęs,
Ir išdraskęs suteiks jiems namus…
Atgal
.jpg)
(1).png)
