VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

11.01. KNYGNEŠIŲ ROMOVĖ

       

 Antanas Naujokaitis    

Kampelis tarp

     Novos ir Nemuno

     Per amžius

     Tėvynės sargyboj

     Stovėjo tvirtai.

     Čia – zanavykų žemė,

     Protėvių šaknys

     Ir lygūs laukai.

     . . . . . . . . . . . .

     Kai Nemunas

     Kraštą dabino

     Ir vingiais,

     Ir slėniais,

     Ir juostom miškų –

     Sudargui jis

     Kalną paliko –

     Altorių žalių lygumų.

     Vėliau tenai,

     Tamsiausią naktį,

     Žiburiai švietė knygnešių.

     Šviesiausią žiburį

     Aukštai iškėlusį

     Kleboną kunigą Martyną

     Minėkime kaip Mokytoją

     Ir Šviesos Karžygį.

     Toj vietoj nuostabioj

     Išlikusi, apleista stovi

     Klebonija senoji –

     Medinė knygnešių

     Romovė.

     . . . . . . . . . . . . .

     Ar Nemunas maudosi

     Vasaros saulėj,

     Ar blaškosi, genamas vėjo,

     Praeitis mūs bendra -

     Per vargus visada

     Jį ir mus palydėjo.

     Su Nemunu buvom,

     Su Nemunu esam,

     Su Nemunu būsim

     Drauge visada.

     Išliksim lietuviais,

     Į klystkelius neisim,

     Suvienys – gerumo dvasia.

 

           

Atgal