Poezija
10.25.Vėlinių prieblandoje
Zuzana Stunžėnienė, L P Sąjūdžio I- ojo suvažiavimo delegatė
I.
Išėjau į nykią dykumą, nugairintą vėjų,
Perbridau šiugždantį viksvyną,
Surinkau pagiry išmėtytus rąstus,
Surenčiau trobą protėvių vėlėms sueiti:
Užkamšiau sienojų plyšius samanomis iš gojaus,
Nes visą jaukumą pro plyšius
Būtų vėjai išnešę...
Įspraudžiau balaną tarp lango rėmų,
Kad suskilusį stiklą laikytų.
Gal pamatysiu,
Kaip kas nors atves paklydusią tyruos
Sesers ir brolio sąžinę.
II.
Belapiai medžiai ir dangūs aptemę.
Upeliais nuplaukė vėžės ir pėdos.
Vienakojis paukštis palaukėj gieda...
Tyliai baltuoja po klevu aukštuoju
Motulės šešėlis: nemirksinčios akys
Į priemenę žiūri,
Kolei pamato ant vagio kepurę.
Priemenėj kabo išaugti drabužiai,
Užkrosny metai, su vėtrom nuūžę...
Snaudžia sulytos vėlės po stogu,
Rūkais susisupę, kad nebūtų nuogos...
Zuzana Stunžėnienė
Atgimimo ąžuolas,1988
Atgijo ąžuolas , pavasarį pajutęs ,
Šakas į saulę ištiesė visas.
Paliovė šiaurės vėjas piktas pūtęs,
Saulėtekis supylė ežeran varsas.
Apskaldytas , kelias šakas jau numarinęs
Į aukštą dangų žvalgos nuo kalvos
Ir regi ąžuolas - vėl su vainikais eina minios
Ir nešas akyse šviesiausią vardą
L I E T U V O S.
Vaikai ir seniai, ir pražydę meile jaunuoliai
Nešasi širdį ir dainas.
Atodūsiais piliakalnių šventų ateina
Mūs protėvių dvasia iš už kalvos ...
Sparnais plasnoja vasara ir vėjai,
Audringą gaidą nešasi daina.
-Iš kur, iš kur tokia minia atėjo?-
Parimus ant kalvos paklausia Lietuva.
-Iš pamario ir iš aukštaičių krašto,
Nuo Nemuno ir iš Tolminkiemio versmės,
Iš seno tolimo pirmosios knygos rašto,
Iš Žalgirio legendos ir kovų prasmės...
Atgal
.jpg)
