VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

10.17. KRYŽKELĖ

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

Net ir arklys iš baimės nusižvengia.
Kuri kryptis - kairės ar dešinės?
Nė vienas kryžkelės, nė vienas neišvengia,
Suklydęs keiks, blogu žodžiu minės.
 
Gali sugrįžt atgal, šuoliuot į priekį,
Į šonus du nežinomi keliai.
O kai turi tik vieną duonos riekę,
Prieš nežinią atsidusti giliai.
 
Tik vietoje neleidžiama sustoti,
Paklausti kelio irgi negali.
Turi surast likimo skirtą stotį
Ar paguldyti galvą pakely.
 
Nė vienas kryžkelės, nė vienas neišvengia.
Sutinka ji kelionėje visus -
Raitus, ratuotus, tuos, kur kojom žengia.
Ir tuos, kuriems tas kelias atgrasus.
 
JUOKDARIO ETATAS
 
Ir nueina gandas girdas
Per miestus ir žalią sodžių,
Kad karalius taip įširdęs, 
Kad tiesiog neranda žodžių.
 
Juokdarys, užuot juokavęs,
Ėmė skelbti nekrologą,
Druską suvertė į kavą,
O prie krosnies gavo slogą.
 
Ko čia juoktis, po paraliais,
Valdiniai prarado amą -
Nepasitiki karaliais,
Ima gerbti šitą chamą.
 
Kol juokavo, jie tikėjo,
Kad karalius išmintingas.
Ne tiesos - juokų reikėjo,
O dabar net kruopų stinga.
 
Netgi žvirbliai peštis ima
Radę kokia kviečio varpą.
Juk anksčiau jų - po vežimą.
Ne, reikės įvesti tvarką.
---------------------------
Karalius įsaką paskelbia svarbų.
Jo valdose gyvenimas pakinta.
Mat juokdarys nuo šiol netenka darbo -
Prie sosto jo etatas panaikintas.
 
ODISĖJUI
 
Grįžk kaip Odisėjas į Itakę,
Kur lig šiol gimtoji upė teka,
Kur dar šiltos likę tavo pėdos,
Kur kasdien Velykos ir Kalėdos.
Aš jau duoną tau, rugius pasėjau,
Grįžk, sugrįžk Itakėn, Odisėjau.
 
SCHIZMA
 
Jo šventenybė Baltramiejus mato-
Atgimsta Kijevo Rusia šventa,
Bet iš niūriausių Kremliaus kazematų
Burnoja: pripažįstame ne tą.
 
Lubiankoje sinodas mums paskyrė
Saviškį. Jo visi, visi klausys.
Laipsniuotą, putinuotą, tikrą vyrą,
O shizmą remiantiems nurausime ausis.
 
JAU NEŽYDI LINAI
 
Jau nežydi linai
Mėlynai mėlynai,
Nei kur tu gyvenai,
Nei tenai, nei tenai.
Į laukus ateinu
Mėlynųjų linų,
Bet nėra mėlynų,
Piktžolėles skinu.
Ar tau liūdna vienai,
Ar aplanko sapnai,
Kai nežydi linai
Mėlynai mėlynai.
 
ATVĖRĘ PASLAPTIS
 
Keliai juk nekalti, kad piligrimas
Juos keiktų už suplyšusius batus,
Artistą puošia veidas, o ne grimas
Ir vaistas tik prieš mirtį nekartus.
 
Atvėrę paslaptis visas išminčiai
Negavo nei šlovės sau, nei naudos.
Net jei pritartumei  juodai sadisto minčiai,
Gyvam išlikt jis šanso tau neduos.
Atgal