VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

05.16. /NE/DRAUGIŠKOS EPIGRAMOS

Aleksandras Šidlauskas

 

Paklausykit, ką pasiūlys

Neseimūnas E.Masiulis.

Reikia palaikyti ryšį –

Jis pamokys imti kyšį.

 

Koks jo balso čiulbesys –

Čiulba ulba L. Balsys.

Naują Lietuvą jis tveria,

Net bedirbdamas vis geria.

 

Kiek Seime žmonių bespalvių,

Su galvom, taip pat begalvių.

Jais rinkėjai patikėjo,

Rinkti be galvų atėjo.

 

Kokios miesto gatvės našios,

Džiūgauja kasdien Šimašius.

Jis pajuto savo vertę,

Kai velniop skulptūras vertė.

Jis pabūgo vieno ginklo,

Nestatysim jam paminklo.

 

Kur finansai,

Ten ir šansai –

Pinigų vežimas.

Jei paslysta,

Ar paklysta,

Būtinas režimas.

 

Veidas lyg mėnulis švyti,

Po kaklu nauja varlytė.

Būti daktaru norėčiau –

Pragyventi negalėčiau.

Reikia didinti jiems algą –

Kiek uždirba, tiek pravalgo.

 

Kultūra – likimas mano,

Ne kiekvienas tai išmano.

Kiek čia grožio ir katarsio,

Jai aš vadovauju narsiai.

Kai aplinkui žydi gėlės,

Kritikos nerūpi strėlės.

 

Kaip bemoki, taip ir sukis,

Kur pažvelgsi – žemės ūkis.

Kažkas valdo tūkstantinę,

Kad prikimštų piniginę.

O kažkas veltui nuomoja,

Bet pakišo pats sau koją.

 

Buvo toks ministras Bistras,

Kultūringas, jaunas, bistras.

O dabar kita era,

Lietuvoje bistrų nėra.

 

Kiekviena ministerija

Turi savo isteriją.

Bet kiekvienas žmogus nori,

Kad turėtų ji istoriją.

 

Sakau, juk vidaus reikalai,

Tai nėra kokie niekalai.

Bet svarbiau, kaip rašo knygos,

Yra mums vidaus ligos.

 

Ar ji ilgai ant tos kėdės

Dar ministerijoj sėdės?

Paaštrinu tik savo kardą

Ir neminėsiu josios vardo. 

 

Ne visko dar imas

Šiandienis švietimas

Kasdienės reformos,

Bet kinta tik formos.

Ministrai karietoj,

Vežimas vis vietoj.

 

Tiek ministrų Lietuvoj,

Kiek lydekų sietuvoj.

Lydekas tinklaičiais gaudo,

Ministrus liežuviais šaudo.

 

 

Atgal