VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

11.07. Neskubėk

Birutė Silevičienė

 

Siūbuok su bokštais minareto,

Sūpuokis gluosnių šakomis.

Kaip debesys linguok iš lėto,

Su upėm plauk ir su mumis.

 

Palauk, pabūki, pasiplaikstyki,

Žilviti žalias, kaspinais.

Kaip aidas kalnuose skambėki

Tyliais, miglotais vakarais...

 

Tik neskubėk į jūrų tėkmę,

Į gilius plotus vandenų.

Palauk, paseksiu aš tau sakmę

Iš vasaros šiltų dienų...

 

Laike, pabūk ir neskubėki,

Žydėk nevystančiais žiedais.

Man debesėliais spinduliuoki

Pavasariais vidur žiemos!

 

Išlikimo manifestas

Kęstutis Trečiakauskas

Genų knygoj parašyta,

Paveikslėliais išpaišyta -

Neišlyginsi kuproto, 

Neįkrėsi kvailiui proto.

Liksi visad tas, kuo gimęs,

O vis skundžiamės - likimas...

Paistalai. Jis niekuo dėtas,

Nors kasdien kažkur girdėtas.

Kiek seneliai rūkė, gėrė,

Tokį geną ir sutvėrė.

Jei dabar mergiotė rūko,

Ką gimdys ji? To betrūko.

Aišku, vaikas bus netikęs -

Ligos ir nelaimės tykos.

Teks valstybei sunkią naštą

Dėl mamos beprotės nešti.

Nekraipykit, ponai, ūsų,

Kiek tokių valstybėj mūsų?

Narkomanų ir rūkalių?

Ak, jei kas man duotų galių.

Aikštėje numaučiau kelnes

Ir įkrėsčiau, tegu velnias.

Ką jūs teikiatės sakyti,

Jeigu prašom nerūkyti?

Jeigu prašome negerti? -

Nevalia juk kailį perti.

Tuoj rėkimas: teisės, teisės...

O kas uosto, tas beteisis?

Tas, girtuoklio užkapotas?

Ponai, kur pradingo protas?

Nuo girtuoklių, nuo rūkalių

Apsigint neturim galių?

Ginam juos save pasmerkę.

Kaip išliksim užsimerkę?

Mus juk nuodija, mus žudo

Šmikiai iš stovyklos Judo.

Nenusimetam jų pančių -

Kaip išniekinom Valančių.

Kur tėvynė nuvairuota?

Ar ateisime į protą?

 

Svoris

Net suskaičiuot neturim laiko,

Kiek ta svarbi kėdė vis laiko

Tą užpakalį tartum tankas,

Kur pro duris vos išsitenka.

O kur galva? O kas ją žino -

Ne galvą - kėdę pripažino.

Todėl (ko gero, daug kam noris),

Kad ne galva svarbu, o svoris.

O tokio svorio nenukelsi,

Nors kuolą ant galvos jam kalsi.

Todėl ir sėdi kiek tik gali.

Ar užpakalis valdo šalį?

 

Išorė

Meiliakalbis, meiliaširdis,

Regis dėk nors prie žaizdos,

Jei tik žodžiais jus nugirdys,

Neišvengsite bėdos.

Jei medum liežuvis varva,

Dar nereiškia, kad saldus,

Matote tik kailio spalvą,

Bet nežinot, koks vidus.

Kaip dažnai mes apsirinkam

Patikėję meilumu.

Jei klastūną išsirinkom,

Tai neteksim ir namų.

Atgal