Poezija
09.26. Skrydis
Birutė Silevičienė
Į erdvę galingai pakyla lėktuvai,
Jų gausmas nustelbia miškus.
O mintys ir svajos klajūnės –
Skrajoja padangėj aukštai.
Žvaigždutės jiems kelią parodo,
Palydi saulutė skaisti.
Kiek džiaugsmo ir laimės krūtinėj,
Kai skrydį aukštybėj jauti.
Į erdvę, į erdvę veržias žmogus –
Palieka gimtinę, namus.
Kiek gėrio akimirkų būna –
Padangėj išrašant kelius.
Dangaus horizonte pabuvęs –
Nekartą vis kilsi aukštyn.
Tą grožį bekraštį atradęs –
Ramybę pasėsi širdy.
Vilios vis toliai Dangaus
Ir keliai tie keleliai erdvės.
Kuo išmatuoti troškimą žmogaus –
Praeiti žvaigždynų keliais?
Į erdvę, į erdvę pakyla žmogus –
Žvaigždutės naują kelią parodo.
Vilioja vis toliai Dangaus –
Bet žemė seniai jau nutolus...
Atgal
.jpg)
