VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Poezija

08.01. Septynių šienpjovių pievos. Trieiliai

Jonas Laurinavičius

Nusilenkime:

Iš Mažvydo „Katekizmo“

Ateina Žodis.

*

Ak, švelnios rankos...

Kas mane apkabino?

Ogi Lietuva!

*

Mano savastis

Vaikšto Vilniaus gatvėmis

Šypsodamasi.

*

Rytais prie Merkio

Šimtų paukštelių čiulbesiu

Skamba Dainava.

*

Tau duotas laikas.

Ar sugebėsi tu jį

Prisijaukinti?

*

Šventa duonelė,

Kurią kryžium laimina

Motinos ranka.

*

Per didelį raštą

Auga kompiuterinė

Beraščių tauta.

*

Kilt į žvaigždes!

Kam? Tam, kad suspindėtų

Dar viena žvaigždė!

*

Vis kažko lauki.

Toks visas gyvenimas.

Ilgas laukimas.

---------

Net miręs lauksi,

Kada ateis pastovėt

Prie tavo kapo.

*

...O galėjome

Ir nesusitikt. Kur tada

Dėtųs mūs meilė?!

*

Guli prie kopos.

Bet koks čia tau kurortas,

Išrautoji pušie?

*

Sena varpinė.

Joj varpininkas vėjas

Skambčioja varpais.

*

Kada beateik

Prie Filologų beržo –

Ten tu studentas!

*

Kai alkanas tu –

Ieškai duonos, kai vėjas –

Tai užuovėjos.

--------

Vis ko nors trūksta...

Blogiausia, kai nereik,

Nieko netrūksta.

*

Pirma paprašyk:

„Ateik, akimirka žavi!“

Tik po to: „Sustok“.

*

Aš – beržas. Liūdnas...

Budžiu prie Širvio kapo

Garbės sargyboj...

*

Pasenusios gatvės.

Ar girdi, kaip iš lėto

Protėviai vaikšto?

*

Archeologo

Ateities vizija – vis...

Giliau praeitin...

Atgal