Poezija
07.10. Opozicija
Kęstutis Trečiakauskas
Man opozicija ne tie, kur vėją kelia
Ir gerklę laido nežinia prieš ką,
Man opozicija, kur rodo tikrą kelią,
Kurios skaidri mintis, tiesi ranka.
O kai į koaliciją įleidžia
Net tuos, kur prisidirbę lig ausų,
Tai čia ne demokratija. Čia velnią žaidžia,
Todėl aš- opozicija esu.
Dronas
Virš miško ausylo, virš lauko akylo
Staiga suburbleno kažkas.
Toks padaras keistas nuo žemės pakilo,
Kažin. ar apdergs, ar įkąs?
Ir šilta, ir šalta regėjęs pasakė:
Čia dronas, visus nufilmuos,
Ir net be žiūronų pamatę jo akį,
Vaikai įsikibo mamos.
Ką stebi iš aukšto tasai sutvėrimas-
Kur auga kanapės, aguonos, ar kas...
Kaimynas tik šypsos iš karto nurimęs:
O šiandien šnapsiuko nevarome mes.
Skraidyk sau, baidykle, burblenk kiek tik lenda,
Ir mes jau ne tokie kvaili.
Tegu ta Temidė nors dalgį galanda,
Ne viską tu, drone, gali.
Kur šventas Gralis?
Ar Gralis nerastas, ar tik giliai paslėptas?
Kas žino, jums vis tiek neatsakys.
Kadais senų išminčių buvo liepta:
Nedrįsk pažvelgti tiesai į akis.
Myriop tave pasmerktų ne už drąsą-
Už įžūlumą. Bet tokia valia-
Nors kad ir kiek ieškotum, nesurasi
To nepaslėpto, gulinčio šalia.
Kasdien tu tai matai, lieti, nešioji.
Ir ieškai. Tai kodėl gi nerandi?
Teisybė ir tiesa yra ne šioji,
O ta, kurios nėra tavoj širdy.
Ištiesiu ranką
Ištiesiu ranką.
Ne išmaldai ištiesiu.
Sutemos renkas
Sunkmetį ištisą.
Sutemos skauda.
Skauda ir budi.
Kas jas įaudė
Į mūsų būdą?
Akmenį metė
Kur žirgo karčiai.
Naktis nematė-
Žydi paparčiai.
Lekia pro šalį
Vieškelis .Dunda.
Budina šalį.
Šalis nubunda.
Varva lyg kraujas
Raudonas putinas.
Laikas jau naujas-
Baigėsi sutemos.
Mido karalystė
Lig šiolei Midas valdo šalį.
Ne Frygiją, tad kaip baisu.
Na, kiek gi Apolonas gali
Įteikt jam asilo ausų?
Dabar jo bendražygis Panas
Kaip reikiant baimės įvarys.
Ir nesvarbu bus, kaip gyvenas
Ir kur tas aukso vidurys.
Tiek šimtmečių engta, niokota
Tauta- tik ganoma banda.
Kad tai visai ne Dievo duota,
Pateisins žodis "jerunda".
Kodėl ne tuo žodžiu?
Kai atsimerks diena, jau bus pasaulis kitas,
Tik mums atrodys, kad toks pat jisai.
Ir pirmas mūsų žodis pasakytas
Jį dar labiau pakeis. Paskui gaisai
Bandys atitaisyt kas sugadinta,
Bet antras žodis vėlei jį pakeis.
O žodžių daug. Jie po pasaulį plinta.
Kodėl nepatylėjai, o juokeis?
Kodėl ne tuo žodžiu vis pasitinkam
Pasaulį bundantį, pasaulį sutemų?
Kodėl tik Dievo žodis žemei tinka?
Kodėl nemylim jo ir jo namų?
Ko ieško ir neranda
Be reikalo tie filosofai suka smegenis-
Materija ar sąmonė? Diskusija karšta.
Ji kaip ir ta, kur humoristai smaginas:
Kas pirmas- ar kiaušinis, ar višta?
Bet problema ši neverta nė lukšto,
Nebent teoriškai šio to verta,
Bet susidūrus su tikrove, tuoj subliūkštų,
Abi vienodos juk- ana ir ta.
Atgal
.jpg)
(1).png)
