Poezija
06.17. Išėjusiam
Kęstutis Trečiakauskas
Išėjusiems retokai posmą skiria,
Pakanka, regis, vardo akmeny,
Bet kaip pamiršti šviesų, dorą vyrą,
Kai jo nėra, o tu dar gyveni.
Jau nesutiksim Algirdo Pilvelio
Jaukioj senamiesčio gatvelėj prie Vilnios,
Bet jo taurių minčių pamiršt negalim,
Likimas užmaršties nedovanos.
Jis Lietuva, jos ateitim tikėjo,
Vienminčius glaudė prie dosnios širdies,
Ne Prezidento posto jam reikėjo,
Tik vylės, kad tauta geriau girdės.
Jis kvietė sąžinei ir dorai susiburti,
Sielojosi dėl ateities šalies,
Ne griauti telkė jis visus, o kurti-
Joks priešas to paneigti negalės.
Netroško jis šlovės nei pjedestalo,
Valstietiškai, lietuviškai romus,
Jis kvietė mus visus prie darbo stalo
Ir įkvėpė jo darbus tęsti mus.
Buvo kaimas...
Tu, kuriam Lietuva pasmerkta,
Neverta ateities net varduos-
Juk skambėtų, nors būtų kita-
Toks ir pačią Tėvynę parduos.
Čia nekaltas nei "Halt", nei "Ura"-
Iš registro išnyksta vardai-
"Buvo kaimas, ir kaimo nėra..."
Kaltas tu, nes Tėvynę ardai.
Kelios dešimtys tūkstančių bus
Mūsų kaimų numirt pasmerktų,
Patys varom save į kapus,
Tad išdrįskim paklausti, kas tu?
Kaip mes saugojom, gynėm šventai
Mūsų kaimų ir sodžių vardus,
Bet jie nyksta ir miršta antai-
Žudo juos biurokratas godus.
Po nemigo nakties
Po nemigo nakties šviesiau nebūna,
Prasmės ieškojimas neatneša prasmės.
Kodėl panorai kopti į tribūną,
Kol pragaran jinai nenugarmės.
Na, nugarmės. Pakeis ją kitas baldas,
Ir bus kaip ir anksčiau, kaip iš pradžių.
Stovės joje vėl juodas tartum baltas,
Visus hipnotizuodamas žodžiu.
Kvailiai patiklūs pritariamai linkčios:
"Jau tas nevogs, tas doras bus tikrai>"
Išrinks. Rinkėjų vėlei lauks tik linčas,
O jam neš turtą mulkiai aitvarai.
Ar tik klaida?
Amerika per klaidą atrasta-
Ne jos juk buvo- Indijos ieškota.
Tai gal Kolumbas vartosi grabe-
Garbė ne jam, Vespučiui atiduota.
O tu, kurs savo žemę atradai,
Kas patikės, kad tu jos atradėjas?
Bus įrašyti svetimi vardai,
Juos gerbs ir šlovins, ne tavas idėjas.
Tave pamirš. Ir net neprisimins.
Kitus įamžins bronza ir granitas.
Tie apsišaukėliai visus melu maitins,
O ir istorija bus ne istorija. Tik mitas.
Tautos balsas
Vox populi. Bet niekas jo negirdi.
Lyg balsas tyruose pradingsta žodis šis.
Tada ne žodį, o kraujuotą širdį
Tauta apnuogina. Bet girgždanti ašis
Taip pat, taip pat lėtai planetą suka,
Taip pat likimas vėl nepalankus,
Nors žvaigždės kartais mirkčioja pro ūką,
Ir žodis. Žodis- lengvas ir sunkus.
Daigas ant akmens
Kažin, kažin, ar išgyvens
Maža sėklelė ant akmens?
Bet jei dulkelė ją apgins,
Rasos lašelis sudrėkins,
Tai plykstels daigas kaip ugnis,
Suleis į akmenį šaknis,
Ir sužydės akmuo. Žydės.
Ir saulė jam išlikt padės.
Lyg balsas tyruose pradu
Atgal
