Poezija
06.03. Džiaugsmingas pavasaris
Alfredas Naktinis
Vingiuodama teka Vilnelė guvi,
Greita jos bangelė vėsi ir gaivi.
Nerimsta, putoja ir šoka ratu,
Pavasarį neša džiaugsmingu srautu.
Kai pateka saulė, atgyja gamta,
Pabunda rasota žemelė šalta.
Pakyla paukšteliai iš savo lizdų
Ir akys net raibsta nuo sodo žiedų.
Čia muzika lydi žingsniuojant taku
Ir žaidžia saulelė tarp medžio šakų.
Kai trykšta fontanai spalvingų šviesų,
Srovė išsilieja verpetais garsų.
Prie ąžuolo seno, prie bokštų, aukštų
Širdis prisipildo kilniausių jausmų.
Koks mielas kampelis, čia aš gyvenu,
Gamta mums suteikia puikių dovanų.
Atgal
