Poezija
06.03. Senos nuotraukos
Eugenija Burokovaitė-Grobova
Bėga metai, lekia šuoliais...
Vieni kažką dovanoja,
Kiti išpildo mūsų troškimus,
Treti kažką nusineša...
Prabėgę metai nesugrįžta
Ir senstame kartus su jais.
Mes trokštam būti reikalingi
Ir senas nuotraukas vartom ilgai:
Štai stoviu Nemuno pakrantėj.
Man, baltapūkei, čia treji.
O štai, mokykloje, draugų išdaigos –
Ir skamba klasėj šurmulys.
Ir begalė kelionėse vaizdų,
Man sukelia prisiminimų šypsnį
Su meile žiūriu mylimų vaikų
Ir augančių anūkų nuotraukėlių šūsnį.
Deja, yra ir sukeliančių skausmą –
Draugų, kurie Anapilin išėjo.
Skaudu, kad tokį trumpą laiką
Lemtis jiems dovanojo.
Atgal
