Poezija
05.27. Blaivybės priešininkams
Kęstutis Trečiakauskas
Carai išmokė gerti,
Beraščiais vertė būti,
Išmokė pasikarti
Ir Sibire supūti.
Valančius gynė tautą
Nuo pražūties lyg maro,
Kur šiandien susimauta,
Kad vien tik smuklėj gera?
Jei netgi balsą keliam
Prieš kovą už blaivybę,
Ko linkime vaikeliam-
Ankstyvą mirtį, ligą?
Kodėl nemokam džiaugtis
Neprisigėrę, blaivūs?
Prieš ką suskatom šiauštis?
Nejau mes "durnių laivas"?
Ką įnirtingai ginam?
Ar teisę girtuokliauti?
Pateisint ją mėginam.
Tai kuo mums pasikliauti?
Gyvenimas skolon
Gyvename skolon. Be antspaudo ir parašo,
Nors žinom - negrąžinsime skolos.
O kokį pokštą mums likimas paruošė
Ir koks šuva galugatvy aplos?
Vėl matom saulę kruvinai raudoną-
Ar leidžias ji, ar teka- nežinai.
Nejau ir vėl reikės džiovintis duoną
Dėl to tik, kad išlikti ketinai?
Paukščių takas
Į kokią šalį veda Paukščių Takas,
Gal į šventyklą, ar dievų namus?
Išnyksta jis, kai rytą saulė teka,
Bet visad lieka jausmas neramus.
Mėnulis jau ne kartą aplankytas,
Ir kosmosas lyg greitkelio skuba,
Bet ką atneš žmonijai žingsnis kitas?
Ir ko išmokys Babelio kalba?
Ar vėlei vienas kito nesuprasim
Ir tiktai ginklas mums žodžius atstos?
Nors skelbiam: lygios kalbos, lygios rasės,
Bet Žemę žudom. Ieškome kitos.
Drobulė
Kas taip žalią medį nugenėjo
Ir pakirto jo gležnas šaknis,
Jeigu metai bėgo ir skubėjo ,
Ir rūdijo įkalta vinis.
Ne į kryžių, o į karsto dangtį,
Kur seniai neliko palaikų.
Kur drobulė kaulelius pridengti,
Tam, atėjusiam pasaulin nelaiku.
Raudonasis birželis
Ne toks baisus net pats armagedonas,
Ir pragaras visai ne toks klaikus -
Užvis baisiausias slibinas raudonas,
Prarijęs saulę, žemę ir vaikus.
Birželis. O koksai ledinis šaltis.
Ir dalgis giltinės virš Lietuvos.
Net iš kapų tėvai mums liepia keltis,
Liks gyvas vien tik tas, kuris kovos.
Net ir kraujuos paplūdusi tėvynė
Tiesos ir laisvės neišsižadės.
Ją šaudys, trems ir murkdys į purvyną,
Bet priešas jos dejonių negirdės.
Vergijos metai bus ilgi ir kraupūs,
Bet jie tikėjimo tautos neužgesins,
Nes grandines imperijos nutraukus
Ir sausio tryliktąją laisvę ji apgins.
Birželis tas toks kruvinas, raudonas,
Kaip ir Paryžiuj - laužo likimus.
Sakau - ne toks baisus armagedonas,
O tie, kurie tada "vadavo" mus.
Atgal
