Poezija
01 10. Lietau, nuprausk akis...
Aušra Žigutytė-Aušrinė
Lietau, nuprausk akis,
Nuo laukimo pavargusias
Ir iššukuok blakstienas savo deimantinėm šukom...
Tos vasaros dienos!
Į jas sugrįžti noriu...
Savo tvirta ranka laikyk dienas.
Suriški laimės mazgelius ant siūlo
Ir norus sugalvok.
Tie mėlyni svajonių paukščiai
Vis tolsta, tolsta...
Užkimęs balsas,
Žodžiai išsibarstė
Ir virto muzika...
Išėjus iš šviesos į tamsą
Ima skaudėti akys.
Priprasti jos turi prie tamsos.
Tavo plaukai nakties suvelti,
Galvoj minčių takai,
Ten mintys pasiklydo.
Nelauktas vaizdinys
Ir melancholija,
Kaltų nėra.
Likimas,
Silpnos laivo burės
Ir dėsniai gamtoje, gyvenime.
Prieš veją nepapūsi.
Nuo pikto žodžio suklupsi,
Nuo nereikšmingų plepalų
Gyvenimo harmoniją sujauksi...
Lai žodžiai, kuriuos tu tari,
Pavirsta muzika...
Nakties šešėliai slepiasi...
Nakties šešėliai lietuje sušlapo.
Sugrubę rankos,
Šlapi batai.
Laukimo salėj traukinių stoty,
Gerti arbatą ruošiasi jie iš aparato.
Nakties šešėliai pavargo
klaidžiot gatvėm.
Jų nieks nemato.
Gali pajausti juos šalia,
Jei intuiciją turi –
Ir pamatyt gali jų veidus,
Pilkus nuo šalčio,
Akis, nuo tamsos pavargusias.
Sulūžęs jų skėtis
Lietaus nesulaiko.
Lietus po visą kūną vaikšto,
Net ir kraujagyslėse jų lietus,
Oda raukšlėjas,
Lūpos mėlsta...
Gyvenimas nelepino,
Neguodė jų,
O rykštėm daužė visą kūną.
Randai, randai
juos skauda...
Laukimo salėj traukinių stoty,
Nakties šešėliai slepias.
Vieni, nesuprasti ir alkani...
Kai išeini ir uždarai duris,
Jie - verkia...
Atsigręžiu, nieko nėra.
Tik lapas vėjo atpūstas prabėga.
Vaidenas...
Kas tai?
Likimas? Skausmas? Jausmai?..
Jų spąstuose vergai mes.
Laukimo salėj traukinių stoty
Mes esame keleiviai
Ir turim bilietus į ten,
Kur slepiasi ir klaidžioja šešėliai...
Atgal
.jpg)
