VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

12 06. Sielų susiliejimas

Liudmila Olifson-Cerenia

Sielų susiliejimas.

Susijungimas jausmų –

Meilės gimimas.

Tos euforijos

Nepažeisi

Viena akimirka.

 

Suspausk delnuose,

Nepaleisk

Minučių šių.

Ir neišgąsdink,

Nepražiopsok,

Kelias šviesus su jomis.

 

Papildys mus

Sielos grožiu

Meilė. Laukimas.

Mokės mus

Sušildyt, išsaugot

Einant tamsoj.

 

Meilės žodžiai

Kibirkštys širdžių –

Sielos ugnelė.

Skrieja svajonė,

Traukia ji

Link stebuklingos žvaigždės.

 

Siela

Kad išmesti iš sielos apmaudą

Lyg nuo dulkių neužtroškus.

Turėti nors truputį kantrybės,

Nusiraminti, kad jis atsitrauktų.

 

Visiems kartais skauda sielą,

Kažko reikalauja ir verkia.

Tai linksma, tai liūdna,

Tai kartu, tai laukia sėkmės.

 

Nežino, kaip rasti ramybę,

Susipainiojo, suklydo.

Iš kelio tiesaus staiga išklydo,

Pailsėt atsisėdo. Pavargo.

 

Ir pagaliau tai suprato,

Ko jai vis trūko.

Dėmesio visų ji sau laukė,

Jai rodės, kad buvo per maža.

 

Bet štai ji išgirdo

Žodžius jai pašnabždėjo kažkas.

Pasidalinki šiluma, siela!

Ir neliksi vieniša.

 

Aš kvėpuoju tavim

Naktį girdisi virpėjimas švelnus žvaigždžių,

Vilioja į save palaimos svajones,

Apšviečia mus spalva auksine,

Iš aukštybių žiūri nušvitusiu žvilgsniu.

 

Atsiplėšė šaunioji žvaigždė,

Prašvilpė ietimis,

Bet mes suspėjom troškimą

Sugalvoti abu su tavim,

Kad eitume kartu per gyvenimą,

Šalia vienas kito,

Gavę palaiminimą

Gęstančios žvaigždės.

 

Aiškioj sueity debesų mes tyloj abu,

Švyti akyse žvaigždėta ugnis,

Ir mums skamba vėjo lengvas bliuzas,

Aš tavimi kvėpuoju, dėl tavęs meldžiuos.

 

Iškviesk akistatoj su tavimi

Ir krūtinėje -  širdies ir sielos džiaugsmas.

Kaip maldą šnabždame mes meilės žodžius,

Nuo kurių tiesiog sukas galva.

 

Saugok viltį

Nesupratingumo siena

Piktai stojasi piestu.

Vogčiomis meilikauja, į save vilioja.

Vaiposi. Taip jai patogiau.

 

Sakyk, kaip išlieti sielą,

Kad išsklaidytų abejones?..

Jos nekrėsk kaip kriaušės,

Trauka į tinklą gudriai supinta.

 

Vilties nedaužyki į stiklą,

Širdį šukėmis žeisdamas.

Netempk nublukusio šleifo –

Praeities dienas prisimindamas.

 

Paprasta save į kampą įstumti,

O išeitį surasti sunkiau.

Tegu tik nebūna vėlu

Surasti, kas reikalinga.

 

Iš rusų k.vertė Birutė Silevičienė

 

 

 

 

 

 

Atgal