Poezija
05 17. Poeto Samuelio Lormano kūrybos popietė Vilniuje
Birutė Silevičienė
Gegužės 9 į Tautinių bendrijų namų salę rinkosi poetai, menininkai, prozininkai artimiau susipažinti su trakiškio poeto Samuelio Lormano kūryba, pabendrauti, pamatyti jo sukurtų darbų iš medžio ir metalo. Jo darbų spalvotos fotografijos sudėtos į storiausius albumus, jam suteiktas menininko vardas.
Stebėjomės jo darbštumo vaisiais, darnia šeima, grožėjomės Trakų gamta, Samuelio sodyba, kur autorius sudėjo tiek meilės, išminties ir gėrio, tad turi kuo pasidalinti su bendraminčiais, nes ten gyvenantys žmonės „nepriglaudžia“ Samuelio darbus, o džiaugiasi kiekviena skulptūra, stebina paukščiai, nutūpę vandens telkinį, tarsi šildosi saulutėje.
Popietės dalyviai Tautinių bendrijų namuose
Poetas, prozininkas, MAPO draugijos narys, „Vingio“ draugijos susivienijimo narys, pareigingas žmogus. Dėmesingas esantiems šalia, visada randantis gerus žodžius kolegai padrąsinti, nuraminti, pradžiuginti, o tai gali tik taurios sielos žmogus, nes sugeba visus išklausyti, o tik tada pasakyti gražius žodžius.
Pats gyvenime patyrė daug vargo, neteko tėvo – jis žuvo fronte. Karas – gyvenimo rykštė, jis neapsieina be nekaltų žmonių kraujo praliejimo. Taip, mielam Samueliui neteko jausti tėvelio meilės, bet jis gyvas motinos pasakojimuose. Toks gyvenimas...
Pasaulis mini gegužės 9-ąją – Pergalės dieną, prisimena artimųjų netektis ir karo siaubą.
S.Lormanas vaikystėje gyveno ir mokėsi Ukrainoje, vėliau studijavo Sankt-Peterburge.
Daug metų dirbo Vilniaus baldų kombinate. Išmoko prakalbinti medį, suteikti jam gyvenimą savo dirbiniuose. Graži gamta įkvėpė prabilti eilėraščių posmais, dainomis. Jo puikioji nuostabioji žmona Marija – poeto mūza, meilė ir gyvenimas. Devynbalsė lakštingala, dainuojanti taip gražiai, kad beklausydama ne viena moteris šluostėsi ašaras.
Kokius eilėraščius rašo S.Lormanas? Jo eilėraščiai skirti Lietuvai, jos nuostabiai gamtai, artimiesiems, anūkėlėms.
S.Lormanas visuomet dalyvauja „Vingio“ būrelio veikloje. Kiekvienam bičiuliui, kolegai parašo eilėraštį gimtadienio proga.
Išklausėme poeto, menininko Samuelio kūrybos pristatymą, jo žmonos Marijos atliekamas dainas vyro eilėraščių žodžiais, poetas buvo pagerbtas gėlių puokštėmis ir knygomis, asmeninėmis dovanėlėmis.
Neskubėjome po renginio skirstytis. Dainų autorė ir kūrėja Liudmila Olifson Cerenia padainavo dainą, skirtą šiai šventei. Poetas, dainų autorius Juozas Elekšis prisiminė karo baisumus: „Argi negalime gyventi be karų, kurti gėrį, laimę ir džiaugsmą, visų tautų žmonės?“
Poetė Marija Zinkevič prisiminė savo dėdę. Jis buvo poetas, žuvo jaunas kare. Padeklamavo jam skirtą eilėraštį.
Ilgai tęsėsi pokalbiai apie praeitį, tikėjimą ateitimi be karo ir smurto. Visi trokštame gyventi, mylėti, kūrybos ugnele liepsnoti, trokštame gėrio, supratingumo, ramybės ir taikos!
Šią šventę ilgam prisimins dvi poetės: Marija Zinkevič ir Olga Ditkovskaja: joms buvo įteikti MAPO draugijos bilietai, juos įteikė MAPO prezidentas Lev Mesengiser.
Ačiū visiems poetams, prozininkams, dalyvavusiems šioje gražioje šventėje.
Atgal
.jpg)
(1).png)
