ISTORIJA
2023.06.29. PO 30 METŲ PAGERBTI LIETUVOS SAVANORIAI IR PRISIMINTAS 1941 METŲ BIRŽELIO 23 DIENOS SUKILIMAS
Prof. Aleksandras Vitkus
Lietuvai privalu kaskart prisiminti savanorius, padėjusius kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pirmą kartą jie prisimenami 1919-1920 metų kovose apginant Lietuvą nuo bermontininkų, lenkų ir bolševikų. Antroji savanorių karta tapo 1941 metų birželio 23 d. sukilėliai, sugebėję pasipriešinti sovietų okupacijai iki ateinant vokiečiams ir paskelbti Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Prieš antrąją sovietų okupaciją jau kovojo Lietuvos partizanai, kurie buvo taip pat išauklėti tarpukario tautine dvasia.
Šiandien prisimename trečiosios savanorių kartos drąsą ir patriotizmą, kai beveik beginkliai stojo ginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Ši trečioji savanorių karta po 33 metų šiandien (2023 m. birželio 23 d.) buvo pagerbti Seime Kovo 11-osios salėje renginyje „Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimų ir Laisvės gynėjo ženklų įteikimas“. Spaudoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys duodamas interviu teigė, kad dėl šio statuso„keli šimtai žmonių kreipėsi. Patys kandidatai dažnai pateikia įvairių dokumentų, kai kurios organizacijos pateikia savo sąrašus ar dokumentus. Kol kas didelės problemos dėl dokumentų nėra. Jeigu pradės kreiptis tūkstančiai, tuomet gali kilti rimtesnių problemų.
Dabartinis įstatymas nesuteikia šio statuso turėtojams jokių materialių lengvatų. Jeigu jis būtų papildytas šiomis lengvatomis, norinčiųjų gauti statusą galbūt rastųsi daugiau. Kol kas išduosime pažymėjimus ir laisvės gynėjų ženkliukus. Dabar tai garbės reikalas“.
Po visų dalyvavusiųjų salėje sugiedoto Lietuvos Respublikos himno, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pradėjo savo kalbą prisimindamas 1941 metų birželio 23 d. sukilėlius, kurie į Lietuvos istoriją įsirašę kaip didvyriai.
.jpg)
Konferencijoje kalba Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas, Atkuriamo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis
Bendras salės vaizdas
Savanoriams ar jų artimiesiems įteikiami Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai
V. Landsbergis pažymėjo, kad „Susitinkame kaip ypatinga bendruomenė: sutelkta, vienos idėjos, vieno jausmo ištikimybės tėvynei Lietuvai. Mus pašaukė, kai vyko paskutinis Lietuvos sukilimas – priešintis tironijai it sovietinei imperijai. Sukilimas, kurio vardas Sąjūdis. Tai buvo visuotinis Lietuvos žmonių patyrimas. Sukilimas buvo ir organizacija, ir vieninga dvasia... Lietuva mini ir Lietuvos sukilimo birželio 23 d. šiandien. Lietuva vienintelė pasaulyje sukilo prieš, kurios susisukusios pradėjo Antrąjį pasaulinį karą“.
Pirmiausia Vytautas Landsbergis atminimo ženklus įteikė mirusiųjų savanorių artimiesiems. Po to buvo parodytas trumpas dokumentinis 1991 m. sausio 11 d. kino filmas apie laisvės gynėjų duodamą priesaiką „Laužas prie Parlamento“ (Leonas Glinskis, 2011).
Vėliau sekė pasisakymai žmonių, kurie buvo atsakingi už konferencijos „Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimų ir Laisvės gynėjo ženklų įteikimas“ savanoriams organizavimą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prisiminė, kai jo tėvai buvo išėję prie TV bokšto, jis likęs namuose girdėjo sprogimus, kad net langai drebėjo.
Istorijos atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė prisipažino, kad jai yra didelė garbė kreiptis į tuos, kurie iškilus pavojui nedvejodami davė priesaiką valstybei. Valstybė tai tauta. Šiandien, ji pažymėjo, „mus visus įpareigoja apginti tai, už ką Jūs davėte priesaiką“.
Arvydas Pocius, nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, laisvės gynėjo statuso sumanytojas kreipėsi į bendražygius, sakydamas: „Pagaliau atėjo ta diena, kurios ilgai teko laukti, kai kurie nesulaukė, kai kurie žuvo vykdydami pareigą. Manau, kad Lietuvos valstybė atsidėkoja Jums už tuos metus, už tas dienas, kuriomis teko jums vykdyti būtent kario pareigūno pareigas. Jums teko per 15 minučių, kaip matėme filme, apsispręsti, nes priėmus priesaiką trauktis nėra kur“. A. Pocius visiems savanoriams padėkojo už tai, kad buvo jų sumanymas, iniciatyva įteisinti Laisvės gynėjo statusą. Prašymą, kad po mirties ant jų karsto būtų galima uždėti trispalvę, ta teisė suteikta. Užbaigiant A. Pocius padėkojo savanoriams, tardamas: „Ačiū Jums už tarnybą“.
Visiems susirinkusiems savanoriams Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir Laisvės gynėjo ženklą įteikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ įkūrėjas, dim. brigados generolas Česlovas Jezerskis, istorijos atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Laisvės gynėjo statuso sumanytojas Arvydas Pocius, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila ir Lietuvos muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Vienas iš savanorių išreiškė ir pastabų komisijai, ir konferencijos organizatoriams. Ne visi savanoriai buvo pakviesti į Laisvės gynėjo statuso suteikimo ceremoniją, bet tik tie, kurie patys sužinojo ir užpildė anketas, tačiau didelė dalis iki šiol negavo jokios žinios iš organizatorių. Be to, konferencijos metu nebuvo prisimintas pirmasis Lietuvos savanoris Kazys Škirpa, kuris 1919 m. sausio 1d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Savanoriai taip pat pageidavo, kad būtų nors minimalios lengvatos atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.
Po konferencijos vyko bendravimas ir prisiminimui fotografavimasis Seime prie Lietuvos valstybės atributikos.
Atgal
.jpg)
