VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-12-06
Kalbant apie XX a. pradžios lietuvių sąmoningumą, pirmiausia reikia žinoti specifines to meto aplinkybes: kraštas nuo 1795 m. buvo Rusijos imperijos okupuotas, 1864-1904 m. tebegaliojo spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis. Dar neegzistavo lietuvių literatūra, grožinė kūryba, oficiali lietuvių rašomoji kalba. Plačiau
2019-12-01
Šiais metais džiaugėmės Lietuvos išlaisvinimu nuo bolševikų. Praėjo 100 metų. Lietuviai niekada nesusitaikė su vergove. Viena žymiausių kovotojų buvo Emilija Pliaterytė, gimusi grafų Pliaterių šeimoje 1806 11 13. Jos tėvas grafas Františekas Ksaveras užaugo Antazavės dvare, mama – baronaitė Anna – Imbrado dvare. Plačiau
2019-11-22
Istorijos bėgyje atskiriems Lietuvos regionams teko skirtingos istorinės sąlygos, kultūrą - švietimą sąlygojantys įstatymai. Nuo 1386 metų LDK Jogailos ir lietuvių krikšto, jungtuvių su Lenkijos sosto įpėdine Jadvyga ir 1791 m. gegužės 03 d. Žečpospolitos (Abiejų Tautų Respublika) konstitucijos priėmimo, Lietuva per Lenkijos karalystę pasuko prie lotyniškos Europos civilizacijos. Plačiau
2019-11-16
Kaip žinoma, nepalankiai susiklosčius istorinėms aplinkybėms Lietuvoje vėlai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, sukurta lietuvių raštija. Patekus į lenkų kultūrinę įtaką, tai pačiai raštijai keletą šimtmečių skirtas tik konfesinių poreikių tenkintojos vaidmuo. Po 120 m. trukusios Rusijos okupacijos (iš jų 40 m. – lietuvių spaudos draudimo)  Plačiau
2019-11-15
Dabar visi domimės kelione Dniepru. Gaila, kad Krymas okupuotas, būtų galima priminti ir ten esant lietuviškų pėdsakų. Garsieji Livadijos  rūmai, kuriuose ilsėjosi carai, sovietų vadovai, pastatyti buvusių Lietuvos didikų. Plačiau
2019-11-15
Lietuvos Respublikos  Prezidento Gitano Nausėdos vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu legendinio partizano Juozo Lukšos našlė Nijolė Bražėnaitė Lukšienė paprašė Prezidento atnaujinti jos vyro laidojimo vietos paieškas. Plačiau
2019-11-15
1989 metų pavasarį vengrai pirmieji ėmė griauti geležinę uždangą, kuri  Vengriją skyrė nuo Austrijos. Pasieniečiai, nuėmę spygliuotą vielą nuo  260 kilometrų pasienio ruožo, gana brangiai ją pardavinėjo Vakarų turistams Plačiau
2019-11-15
Daugelis piktinasi primityvaus mąstymo, trumpos atminties žmonėmis, sugriovusiais ar dar besiruošiančiais griauti paminklus, tarp jų ir P. Cvirkos paminklą Vilniuje. Gal jiems niekas vaikystėje neskaitė „Cukrinių avinėlių“ Plačiau
2019-11-15
Manoma, kad Lietuvos nepriklausomybės metais iš krašto žemėlapių išnyko apie 4000 kaimų, o iki 1989 metų jau pusės iš to skaičiaus nebuvo likę. Praėjusios vasaros rugpjūtį Gelgaudiškio dvare buvo įsikūrę tarptautinio dailininkų plenero „Kalbanti žemė“ dalyviai. Plačiau
2019-11-15
Tokiu pavadinimu Lietuvos istorijos institutas Vilniuje 2016 m. išleido straipsnių rinkinį (sudarytojai Zita Medišauskienė ir Dalius Staliūnas).  Tiražas tik 200 egz. Todėl verta jį pristatyti kiek plačiau. Plačiau
2019-11-12
Sapiegos buvo viena iš įtakingiausių, žymiausių ir turtingiausių giminių Lietuvoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Simonas (Semionas), kuris 1440 m dirbo pas didįjį kunigaikštį Kazimierą IV ąjį raštininku. Simonas – Lietuvos veikėjas, gimė Polocko bajorų šeimoje. Apie Simono gyvenimą žinoma labai nedaug. Plačiau
2019-11-11
Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė reformuoti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų reorganizavimu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė mėnesinis Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas Švietimo darbas. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai. Plačiau
2019-11-09
1939-ųjų spalio 28-osios vidudienį išsipildė visų lietuvių svajonė. Tądien į Vilnių įžengus Lietuvos kariuomenės daliniams, pagaliau atgavome mūsų sostinę, kurią iki tol 19 metų ir 20 dienų buvo okupavusi o vėliau su visu sostinės kraštu ir aneksavusi kaimyninė Lenkija. Tačiau ar daug kas žino, kad Vilniaus atgavimo istorija galėjo pakrypti visai kita ir netgi labai nepalankia linkme? Plačiau
2019-11-09
Neišsipildžius ambicingiems prekybinės laivybos planams, iš tilto ilgam liko Tiškevičiaus bulvaro (nuo 1924 m. - J. Basanavičiaus g.) tęsinys - promenada jūron. Ją itin mėgo kaip pasimatymų ir pasivaikščiojimų vietą vasarotojai, tarp jų ir Sofija Kymantaitė, būsima Čiurlionienė, bei Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tiltas jūron, regimi saulėlydžiai, spalvingos debesų kupetos, žuvėdrų pulkai tapo genijų įkvėpimo šaltiniais: vienas Plačiau
2019-11-09
Užrašyta iš eterio Čia Nepriklausomos Lietuvos radijas. Dabar be 11 minučių 11 valanda. Prie mikrofono Vidas Linkevičius. Ką tik kalbėjau su Vilniaus įgulos vado pavaduotoju, papulkininkiu Lebedevu. Sovietų Sąjungoje paskelbta karinė padėtis, ką ketina daryti kariškiai Lietuvoje? Kokie yra įsakymai, nurodymai? Lebedevas: „Kol kas nėra jokių įsakymų, jokių nurodymų. Kai kuriuose rajonuose paskelbta karinė padėtis.“ Plačiau
2019-11-09
Visoms „vanagaitėms“ ir šiaip plėšrioms „paukštukėms“ reikia skaityti ir „Amžino įšalo žemėje“, ir kitas panašias knygas, kurių yra daug. Ir Marytės Kontrimaitės eilėraštyje,  ir Dalios Grinkevičiūtės apybraižose „Lietuviai prie Laptevų jūros“, ir Antaninos Garmutės prisiminimuose „Ešelonai“, ir kituose autorių Napalio Kitkausko, Vytauto Jakilaičio, Antano Abromaičio, Paulinos Motiečienės, Simono Norbuto, latvio Ojaro Mednio tekstuose yra parašyta, kas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje  sovietų valdžiai atėjus 1941 metais... Plačiau
2019-11-09
Visi keliai veda į Romą. Taip sakydavo ne tik senovės romėnai. Mūsų laikais Romoje ieškome šventų dalykų. Išpopuliarėjo piligriminės kelionės į šventą Romos miestą. Spalio mėn. pradžioje su žmona Birute ir dukra Laura, vadovaujami kun., dr. Simo Maksvyčio, lankėmės Romoje ir Vatikane. Plačiau
2019-11-09
Sovietinė spauda pompastiškai rašydavo, kad į Baltarusijos miškus ginklų atsinešti ėjusią Marytės Melnikaitės septynių partizanų grupę, 1943 m. liepos 8 d. prie Apvardų ežero, Gaidės miškelyje apsupo gausios policijos pajėgos su vokiečių kariuomene. Plačiau
2019-10-30
Šį spalį sukako 120 metų, kai Krakėse gimė Klaipėdos krašto atvadavimo 1923 metais dalyvis Ignas Tomašickas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, karo lakūnas Juozas Liutkus. Plačiau
2019-10-29
Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29 d. anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010). Talentingas dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų okupacija penkiems dešimtmečiams atskyrė nuo Lietuvos. Grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kartu su žmona Gabriele jis įsikūrė Vilniuje, kur buvo atidaryti jo vardo namai-muziejus. Čia menininkas gyveno iki pat savo mirties. Plačiau