VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-08-08
RADVILIŠKIEČIAI STEIGIAMAJAME SEIME Steigiamajame Seime (1920-1922 m.) dirbo du Radviliškio krašto sūnūs: Vytautas Antanas RAČKAUSKAS ir Antanas POVYLIUS. Vytautas Antanas Račkauskas į Steigiamąjį Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 3.  Plačiau
2020-08-01
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris vertinamas, kaip reikšmingiausias XIV a. I pusėje žemaičių laimėtas mūšis: jis leido Lietuvai perimti iniciatyvą kovose su kryžiuočiais. Plačiau
2020-07-26
Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai, teisinės sitemos, atskiri biudžetai, valstybių anspaudai, atskiros kariuomenės, savos sienos. Todėl anuomet  Lietuva ir Lenkija neprarado savo valstybingumų, kaip ir dabar būdamos ES narėmis. Plačiau
2020-07-26
2020 m. liepos 24 d. sukako 90 metų, kai Židikuose mirė rašytoja, pedagogė, labdarė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Šiandien prisiminkime jos – Šatrijos Raganos – pedagogės kelią. Plačiau
2020-07-26
1298 m. birželio 1 d. Livonijoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis laimėjo unikalų mūšį prieš kryžiuočius – pirmą kartą pagonių lietuvių pusėje kovėsi krikščionys vokiečiai, Rygos miesto piliečiai. Tad kalbėdami apie šį mūšį turime matyti ne tik karo veiksmus, bet ir Vytenio diplomatiją. Turaidos mūšis buvo tais pačiais metais Vytenio sudarytos sąjungos su Ryga pasekmė. Plačiau
2020-07-18
Sunku įsivaizduoti statybas be cemento,pagrindinės rišamosios medžiagos. Cemento gamybai reikalingos dvi pagrindinės žaliavos – molis ir klintys, kurių Lietuvoje randama pakankamai. Plačiau
2020-07-18
Prieš 80 metų, 1940 metų rugpjūčio 3 dieną, SSRS AT „patenkino LTSR prašymą priimti į broliškų tautų šeimą“. „Priėmimo“ scenarijų parašė Josifas Visarionovičius. O jį labai kruopščiai ir greitai įgyvendino NKVD (nuo 1954 metų KGB). Taip dabar Vladimiras Vladimirovičius, kopijuodamas Josifo Visarionovičiaus scenarijų, priima „prašymus“ prijungti prie Rusijos dalį Ukrainos, Gruzijos, Moldovos  teritorijų ir planuoja naujus „prašymus“. Pirmasis Josifo Visarionovičiaus sukurtos tragikomedijos veiksmas vyko Kaune 1940 metų liepos 21 dieną, skubiai surinkus vadinamąjį Liaudies Seimą. Kas tuomet dėjosi Kaune, tame Seimo posėdyje, smulkiai papasakojo jo narys, rašytojas Liudas Dovydėnas. Lino Rimkaus pokalbį su Liudu Dovydėnu 1988 metų rugpjūčio  1 dieną transliavo „Amerikos balsas“. Plačiau
2020-07-11
2019 m. spalio mėn. su žmona ir dukra, vadovaujant kun. dr. Simui Maksvyčiui, lankiausi Romoje ir Vatikane. Apsistojome Villa Lituania. Kunigas S. Maksvytis  surengė ekskursiją į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją. Ant sienos pamatėme didžiulį Lietuvos žemėlapį. Jo dydis 3 x 3 m. Sugrįžus į Lietuvą akyse dar stovėjo šis neišdildomas vaizdas. Prie žemėlapio fotografavosi ne vienas žymus Lietuvos valdžios atstovas, Popiežius Jonas Paulius II. Teko ir mums įsiamžinti... Plačiau
2020-06-27
Pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje diplomuotas teatrologas, režisierius, aktorius, poetas, vertėjas, kritikas Jurgis Blekaitis (1917–2007), dovanodamas Maironio lietuvių literatūros muziejui poezijos knygą „Rudens ritmu“, įrašė: „Žodžiai ieškantys namų“. Ne tik ši knyga, bet ir visas menininko archyvinis kultūrinis palikimas rado saugų prieglobstį Maironio namuose. Plačiau
2020-06-26
XIII a. Lietuvos ir į daugelį kunigaikštysčių suskilusios Lenkijos santykiai dažniausiai nebuvo draugiški, ir 1294 m. birželio 10 d. įvykęs Trojanovo mūšis yra tų įtemptų santykių atspindys Plačiau
2020-06-23
Šiuolaikinį Lietuvos valstybingumo etapą lemia demokratijos idėjos realizavimas. Tai priskiria Lietuvą prie modernių Vakarų valstybių. Būtina demokratijos raidos sąlyga yra piliečių demokratiniai įsitikinimai ir politinė kultūra. Kokia ji buvo tarpukario Lietuvoje? Per visą XX amžių tik tris dešimtmečius turėjome politinę neprikausomybę. Bet dar trumpesnį laiko tarpą gyvenome realios demokratijos sąlygomis (1920-1926). Kovos dėl Nepriklausomybės trukdė dėsningą jaunos valstybės raidą. Taigi demokratinio gyvenimo patirties turėjome nedaug. Plačiau
2020-06-23
Kovų su kryžiuočiais metu Veliuona ilgą laiką buvo stipriausia Lietuvos pilis Nemuno žemupyje. Jai teko atlaikyti pagrindinius kryžiuočių smūgius. Prie šios pilies sprendėsi Lietuvos valstybės likimas. 1363 m. balandį, praėjus metams nuo Kauno pilies sunaikinimo, kryžiuočiai sudegino Veliuonos pilį ir nužudė pilies viršininką Goštautą, kuris pasidavė gelbėdamasis iš degančios pilies. Netrukus po to kryžiuočiai pradėjo kontroliuoti visą Nemuno žemupį žemiau Kauno. Tai buvo sunkiausias laikotarpis lietuvių kovų prieš kryžiuočius metu. Plačiau
2020-06-12
XIII amžių galima pavadinti didžiųjų Lietuvos pergalių prieš Vokiečių ordiną amžiumi. XIV a. padėtis keičiasi. Didžiausius to meto mūšius lietuviai arba pralaimėjo (Voplaukio, Strėvos mūšiai), arba jų pergalė nebuvo tokia ryški (Rūdavos mūšis).  Plačiau
2020-06-12
Laiko tėkmės rate su tariamai besibaigiančių ar jau savo griaunamąją jėgą beprarandančių virusų šėlsmu atskubėjo pirmasis vasaros šviesiausias  mėnuo – birželis, anksčiau dar vadintas sėtiniu ir kitais gražiais lietuviškais vardais.  Plačiau
2020-06-07
1905–1907 m. Ciuricho ir Friburgo universitetuose kaip laisva klausytoja studijavo Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (1877–1930), remiama 1900 m. Plačiau
2020-05-29
Prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 26 dieną, gimė Pilypas Žukauskas-Narutis, vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių. Minėdami šią sukaktį, kviečiame susipažinti su jo gyvenimu ir darbais, kuriuos analizuoja vienas geriausių nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojų dr. Arūnas Bubnys.  Plačiau
2020-05-24
Žymiausiu viduramžių Lietuvos mūšiu visais laikais laikytas Žalgirio mūšis, o štai dėl žymiausio pilies gynimo nuomonės įvairiais laikotarpiais išsiskyrė. Plačiau
2020-05-24
„Rimantas Daugintis nemėgo diletantizmo.  Ko ėmėsi, darė iš pagrindų. Paskutiniu metu daug dirbo galvanoplastikos technika. Turbūt nė vienas mūsų skulptorių čia nėra pasiekęs  tokių rezultatų kaip jis. Didžioji jo meilė buvo maži darbai, jis buvo dekoratyvinių skulptūrų autorius. Mažose formose atsiskleidė visos jo kūrybinės jėgos, jo emocionalumas, nuoširdumas. Plačiau
2020-05-17
Kaišiadorys – vienas iš jaunesnių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėti 1590 m. Žmonės pasakoja, kad  prieš kelias dešimtis metų, kol dar nebuvo nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis, Kaišiadorys buvo tik keleto trobų sodyba. Prieš karą ir Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi pradžioje Kaišiadorys buvo žinomi tik kaip geležinkelių stotis tarp Vilniaus ir Kauno. Plačiau