VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2020-05-29
Prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 26 dieną, gimė Pilypas Žukauskas-Narutis, vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių. Minėdami šią sukaktį, kviečiame susipažinti su jo gyvenimu ir darbais, kuriuos analizuoja vienas geriausių nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojų dr. Arūnas Bubnys.  Plačiau
2020-05-24
Žymiausiu viduramžių Lietuvos mūšiu visais laikais laikytas Žalgirio mūšis, o štai dėl žymiausio pilies gynimo nuomonės įvairiais laikotarpiais išsiskyrė. Plačiau
2020-05-24
„Rimantas Daugintis nemėgo diletantizmo.  Ko ėmėsi, darė iš pagrindų. Paskutiniu metu daug dirbo galvanoplastikos technika. Turbūt nė vienas mūsų skulptorių čia nėra pasiekęs  tokių rezultatų kaip jis. Didžioji jo meilė buvo maži darbai, jis buvo dekoratyvinių skulptūrų autorius. Mažose formose atsiskleidė visos jo kūrybinės jėgos, jo emocionalumas, nuoširdumas. Plačiau
2020-05-17
Kaišiadorys – vienas iš jaunesnių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėti 1590 m. Žmonės pasakoja, kad  prieš kelias dešimtis metų, kol dar nebuvo nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis, Kaišiadorys buvo tik keleto trobų sodyba. Prieš karą ir Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi pradžioje Kaišiadorys buvo žinomi tik kaip geležinkelių stotis tarp Vilniaus ir Kauno. Plačiau
2020-05-13
4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo  (žr. Alfonsas Kairys. Svylionys - mano ir mūsų vaikystės kaimas, Lietuvos aidas, Voruta, lzs.lt, 2018-2019 m.) yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio  Aduta (ar Adutis). Plačiau
2020-05-10
1940 m. pavasarį rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952) neteko pareigų Ženevoje kaip Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos. Nutarė visam gyvenimui pasirinkti emigranto kelią. Tai buvo skausmingas pasirinkimas... Plačiau
2020-05-09
Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukakties Jubiliejų. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas. Plačiau
2020-05-01
Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje. Plačiau
2020-04-24
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos valstybės Tarybos narys, Steigiamojo seimo atstovas, finansininkas, verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis gimė  Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime Plačiau
2020-04-21
Teoriškai Popiežiumi gali tapti bet kuris pakrikštytas ir nevedęs vyras. Bet praktiškai kelias iki Romos katalikų bažnyčios sosto yra ilgas ir gana sudėtingas. Plačiau
2020-04-03
Reokupavę Lietuvą 1944 m., sovietiniai okupantai ir vietiniai jų talkininkai kraujuojančioje Lietuvos žemėje tęsė genocidą. Aktyviausius žmones įkalindavo ir siųsdavo į koncentracijos stovyklas, o jų šeimų narius gyvuliniuose vagonuose deportuodavo į tolimus SSRS rajonus. Plačiau
2020-04-03
Lietuvos šiaurėje, Latvijos pasienyje, abipus Švėtės upelio (Lielupės kairysis intakas) įsikūręs Žagarės miestelis. Dabartinės Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: kairiajame Švėtės upelio krante išsidėsčiusi Senoji, o dešiniajame Naujoji Žagarė. Istoriniuose šaltiniuose Žagarė buvo vadinama Sagera pirmą kartą paminėta 1198 m. (anksčiau nei Rygos miestas). Čia stovėjo viena svarbiausių žiemgalių genties pilių – Raktės pilis. XIII a. pabaigoje  vyko žiemgalių sukilimas, kurio metu Sagera kalavijuočių buvo sugriauta, tačiau 1473 m vėl minima. Plačiau
2020-03-21
Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Plačiau
2020-03-19
Lietuvos nepriklausomybės kovų istorija Radviliškio krašte pradėta tyrinėti nuo 1996 m. rudens, kai pirmųjų žuvusių už Lietuvos laisvę savanorių Jono Jaramino ir Gracijono Sakalausko giminės paminėjo 77-ąsias jų žuvimo metines. 1997 m. sėdėjome jaukiuose Stasio ir Joanos Laumakių namuose Miglovaros gatvėje. Plačiau
2020-03-14
Knygos rankraštį J. Basanavičius kukliai pavadino Medega D-ro Jurgio Sauerveino biografijai. Baigė rašyti Vilniuje 1921 metais (neišspausdintas).  Plačiau
2020-03-08
Po 30 metų įdomu pavartyti dienoraštį, prisiminti, kaip prasidėjo istoriniai 1990 – ieji, Arklio metai. O prasidėjo jie visuotiniu atšilimu: ir gamtoje, ir politikoje. Naujuosius metus sutikome beveik be sniego. Vasario, kovo mėnesiais beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. O politikoje – visiškas atodrėkis. Visi jautėme Nepriklausomybės apyaušrį. Brėško ne tik prie Baltijos, bet ir virš Kremliaus, kurio vadovai jau nebegalėjo suvaldyti „perestroikos“. Sausio 11 dieną į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos vadovas jau nebesugebėjo sugauti Lietuvos komunistų spiečiaus. Kaip ir nebedrįso suteikti „internacionalinės pagalbos“ Rumunijos stalinistiniam diktatoriui N. Čaušesku, kuris Naujųjų metų išvakarėse buvo nuteistas ir sušaudytas su žmona. Vasario 7 d. Lietuvos TSR AT neteisėta paskelbia 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo į TSRS deklaraciją. Visuomenė džiūgauja, tarytum numetusi okupantų atvežtas grandines. Sausio 9 dieną Katedros aikštėje Sąjūdis surengia masinį mitingą Laisvei ir Nepriklausomybei remti. Žmonės nesitraukia nuo radijo aparatų ir televizorių, susidomėję seka Lietuvos ir pasaulio įvykius. Plačiau
2020-03-07
Prieš 500 metų Reformacijos dvasia apšvietė daugelį amžių tautinę priespaudą kentusią Prūsiją. Paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštis gediminaitis Albrechtas Brandenburgietis 1544 metais buvo Karaliaučiaus Albertinos universiteto įkūrimo iniciatorius. Jo pakviesti iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukė Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir Martynas Mažvydas, vėliau tapę Mažosios Lietuvos raštijos ir kultūros pirmeiviais. Plačiau
2020-03-07
Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista  dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Plačiau