VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-10-18
Visoje Lietuvoje buvo paplitę garsūs Šveicarijos sūrininkai. Didžioji jų dalis gyveno Klaipėdos krašte. 1925 m. iš 24 Šveicarijos piliečių, gyvenusių Klaipėdos krašte, 20 turėjo sūrines, pienines, nuomavosi pienines, buvo sūrininkais, turėjo melžėjo ar vyresniojo melžėjo kvalifikaciją. Didžiulė sūrininkų giminė buvo atvykusi iš Reichenbacho, Berno kantone. Viena garsiausia buvo Linderių šeima. Plačiau
2019-10-18
Laikas – pati didžiausia brangenybė, tačiau tekėdamas jis keičia aplinką, žmones, kaip didžiulė šluota išvalo prisiminimus. Laikas atima žmones, kurie buvo brangūs, mylimi, svarbūs.... Užnemunėje, Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje yra labai sena gyvenvietė, įsikūrusi vos 3 km nuo Širvintos ir Šeimenos santakos ir Žaliosios gyvenvietės – tai Šūklių kaimas. Laiko dulkės baigia užkloti prisiminimus apie tai, kad šios vietos buvo kunigo, visuomenininko Antano Vebeliūno tėviškė. Plačiau
2019-10-09
Daugel kraujo prasiliejo ten: ne vienas gudas, kursai iš pasalų muša, ne vienas lenkas, kursai ne taip narsus, kaip save giria, ne vienas kryžiuotis, kuris piktesnis negu patsai apie save mano, paguldė tenai savo galvą… Plačiau
2019-10-09
Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Plačiau
2019-10-08
Poetės atgaila ir prašymas, kad Dievas jai atleistų už klaidas ir nusikaltimą Tėvynei, subtiliai išsakyti eilėraštyje „Tolimas sapnas“. Alvito mūrinė raudonų plytų bažnyčia, kur vaikystės ir ankstyvos jaunystės metais dažnai lankydavosi Salomėja, buvo statyta 1840 m. Čia ji pakrikštyta, 1912 m. birželio mėnesį – pirmoji šventa Eucharistija. Plačiau
2019-10-08
Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. J. V. Gėtė. “Faustas”   O Viešpatie, grįžtu aš pas Tave Tamsioj nakty paklydus. Priglausk kaip dukrą vėl mane, Skaudžias žaizdas išgydęs. Plačiau
2019-10-08
Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą. Plačiau
2019-10-06
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus. Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus. Plačiau
2019-10-06
Spalio 9 d. – gruodžio 31 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a., vyks paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Parodos atidarymas spalio 9 d. 17.30 val. III a. atrijuje. Tik parodos atidarymo vakarą bus galimybė pamatyti įspūdingą, savo dydžiu išsiskiriantį garsios Valenrodtų giminės genealoginį medį, nupieštą ant pergamento XVIII a. antrojoje pusėje. Renginyje skambės instrumentinio ansamblio „Vilniaus klarnetai“ muzika. Plačiau
2019-10-04
Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Gelgaudiškio krašto laisvės kovotojų atminimui skirtas žygis rugsėjo 28 d. vyko Gelgaudiškio apylinkėse. Šio viešo renginio dalyviai rinkosi miestelio Kultūros centre, kur juos pasveikino LR Seimo narė Irena Haase, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas ats. kpt. Kęstutis Pileckas, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis.  Plačiau
2019-10-04
Lietuvos etnografiniame regione kairiajame Nemuno krante, stūkso  Užnemunės vardu pavadintos žemės. Derlingi laukai, darbštūs žmonės sudarė šio krašto gyventojams sąlygas turėti daugiau turto nei kitiems, išauginti Lietuvai daug išsilavinusių žmonių, tačiau iki XIX a. vidurio šiame krašte neatsirado nei vieno poeto ar prozinink Plačiau
2019-09-28
  LR Seimas paskelbė 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Šiais metais  sukanka 145 metai, kai gimė ir 100 metų, kai buvo išrinktas  vienas iškiliausias  Lietuvos visuomenininkas, intelektualas ir  modernios valstybės kūrėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos  Valstybės  Prezidentas Antanas Smetona. Plačiau
2019-09-27
1941 m. birželio 25 d. vokiečių kariuomenės genami, paskutiniai raudonarmiečių daliniai praėjo pro Zarasus Daugpilio link. Lietuvos Laikinosios vyriausybės nurodymu į savo pareigas pradėjo grįžti buvę nepriklausomos Lietuvos tarnautojai, okupacinės rusų valdžios nušalinti nuo pareigų 1940 m. liepos 15 d. 1941 m. birželio 27 d. į Zarasus atvyksta ir apskrities policijos vado pareigas užima Jonas Juodvalkis (1896 09 12 Polekniškio k, Daugailių v, Utenos aps. – 1969 11 20 Čikagoje). Plačiau
2019-09-25
Apie Vaižgantą Balys Sruoga yra pasakęs: “Tiesa yra toji: universalus Vaižgantas, kaip Viešpaties diena…” Tai Vaižganto - žmogaus, kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, literatūros istoriko ir kritiko, Kauno universiteto dėstytojo - rūpesčių ir darbų esmė (1). Dorą, šviesią jo prigimtį pajusdavo kiekvienas, kas tik su juo susitikdavo. Eidavo jo klausytis prezidentas, ministeriai, profesoriai, artistai, darbininkai, net vienas kitas Kauno žydas. (Antanas Vaičiulaitis). Plačiau
2019-09-20
Rugsėjo 22 dieną minėsime Baltų vienybės dieną. Tądien prisiminsime 1236 metais vykusį Saulės mūšį, kurio metu „jungtinės baltų pajėgos“ nugalėjo Kalavijuočių ordino riterius, grįžtančius iš karo žygio į Lietuvą. Plačiau
2019-09-20
O Lietuva, atbundanti iš naujo! Čia laiko vingiuos gęstančių miražų, Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui. Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė (Nežinomas poetas) Plačiau
2019-09-20
1944 metų vasarą Antrojo pasaulinio karo mūšiai jau vyko Lietuvoje. Nuo Maskvos ir pavolgio nublokšta vokiečių kariuomenė, įnirtingai priešindamasi, traukėsi į Vakarus. Karinių veiksmų placdarmas Lietuvoje vokiečiams buvo itin svarbus, nes už pasienio ties Šešupe jau buvo Vokietija, kur ir prasidėjo šis pasaulinis karas. Plačiau
2019-09-20
O dabar paleiskime sunkiąją artileriją, kuri šiandien sunkiai įsivaizduojama ir kuri jau anais laikais savo maršrutais glumino Lietuvos jaunųjų kraštotyrininkų sambūrius. Mokytojas A. Poškus prisimena: – Jaunieji kraštotyrininkai mėgo keliauti. Be išvykų po rajoną, ekskursijų po Lietuvą, keliavome ir toliau. Pabuvota Rusijoje (Maskva, Voronežas), Ukrainoje (Kijevas, Dnepropetrovskas, Dneprodzeržinskas, Zaporožė, Dneprogesas), Armėnijoje (Jerevanas, Sevanas). Gražų įspūdį paliko Voronežo 73–osios vidurinės mokyklos – lietuviškos salos bendruomenė, Latvijoje – Jūrmala, Sigulda, Salaspilis, Estijoje – Talinas, Tartu... Plačiau
2019-09-20
Šiandien mes net nepagalvojame kam turime būti dėkingi už tai, kad mokame skaityti, rašyti. Galime bendrauti raštu. Kokios buvo priežastys ir kas buvo  pirmieji, kurie vaikams atvėrė duris į mokyklas? Manoma, kad viena iš svarbiausių priežaščių buvo tai, kad susidarė bajorų luomas, atsirado miestai, bažnyčios ir sudėtingesnis tapo valstybės valdymas. Plačiau
2019-09-20
Tarpukariu  Kaune gyveno visas margumynas tautinių mažumų gyventojų. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59% lietuvių, 27%  žydų, 4,5%  lenkų, 3,5%  vokiečių, 3,2%  rusų, 0,2% baltarusių, 0,1% latvių ir 2,4% kitų tautybių gyventojų. Plačiau