VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

06.27. Jurgis Blekaitis ir jo bičiuliai

Parengė istorikas, publicistas Juozas Brazauskas

 

Pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje diplomuotas teatrologas, režisierius, aktorius, poetas, vertėjas, kritikas Jurgis Blekaitis (1917–2007), dovanodamas Maironio lietuvių literatūros muziejui poezijos knygą „Rudens ritmu“, įrašė: „Žodžiai ieškantys namų“. Ne tik ši knyga, bet ir visas menininko archyvinis kultūrinis palikimas rado saugų prieglobstį Maironio namuose.

Gimė Jurgis  Blekaitis ne Lietuvoje, ir mirė toli nuo jos, bet Lietuva buvo jo gyvenimo ašis, raison d’etre.  Jis buvo Nepriklausomos  Lietuvos valstybės kultūrinio gyvenimo, ypač teatro, auklėtinis ir dalyvis.  Dar „Aušros" gimnazijoje mokytojo Z. Kuzmicko skatinamas, daug skaitė. Knygos tapo aistra visam gyvenimui. Jurgis Blekaitis vaidino moksleivių spektakliuose. Vėliau mokydamasis Vytauto Didžiojo Universitete Kaune, lankė garsų Balio Sruogos teatro seminarą ir Algirdo Jakševičiaus studentų dramos studiją (1937-1939).

Prisimindamas tuos metus, Jurgis Blekaitis užrašė:„Abejoju, ar buvo mūsų universiteto pastogėje kitas toks neformalus, laisvas ir gyvas studentų ir nebe studentų susibūrimas, kaip šis jaunų kultūrininkų būrys aplink Balį Sruogą.<...> Į šeštadienio popietes rinkdavosi ne vien studentai humanitarai, rimčiau susidomėję teatru ir norį įgyti apie jį daugiau teorinių bei istorinių žinių. Ateidavo ir „amžinų studentų“, kurie į jokią kitą auditoriją nebeužsukdavo, o čia, teatro seminare, jausdavosi įgiję dėl savo daugelio metų stropaus lankymo - vadovaujančią padėtį.<...>Lankydavo šias diskusijas ir nehumanitarai, ir žmonės, mokslą baigę, profesiją įsigiję - mokytojai, žurnalistai, rašytojai, užsukdavo teatro aktoriai, beveik išimtinai - jaunuomenė. Daugiausia tai vis gyvesnis, visokių anuometinių ideologinių pakraipų universitetinis jaunimas, kurį traukė laisva, ieškanti šio seminaro dvasia“.

Jurgis Blekaitis

Antrojo pasaulinio karo metais, 1943 m.,  Jurgis Blekaitis baigė Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, tapo pirmuoju profesionaliu teatrologu, dirbo aktoriumi bei režisieriumi Vilniaus valstybiniame ir Vaidilos teatruose. Jaunasis teatro žmogus savo akimis matė lietuviškojo teatro užuomazgą ir savo darbu padėjo jam formuotis.  
           Iš Lietuvos J. Blekaitis pasitraukė 1944 m. artėjant antrajai sovietų  okupacijai.  Karui pasibaigus, dar suspėjo mokytis Freiburgo meno mokykloje, beje kartu su rašytoju Mariumi Katiliškiu, ir publikuoti savo pirmąjį straipsnį kultūros klausimais, Jono Meko leistame žurnale „Žvilgsniai”. Netrukus kartu su dešimtimis tūkstančių kitų karo pabėgėlių Jurgis Blekaitis visam persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmaisiais metais daugelį pabėgėlių skausmingai ištiko  Tėvynės praradimas. Palikę savo žemę, kūrėjai neteko savo individualybės, tapdami „bėglių minia”. Anot Rimvydo Šilbajorio, lyg būtų kas ant paskutinio Tėvynės  kiemo vartų užrašęs:  „Palikite visą viltį tie, kurie pro juos išeinate”.

Poezijos knygos „Rudens ritmu“ viršelis

Anapus Atlanto Jurgis Blekaitis  ėmėsi teatro veiklos, režisavo veikalus Čikagoje, Monrealyje, Niujorke, kur taip pat dirbo Bruklino dramos studijoje su rašytoju Antanu Škėma. Bet  naujakurių teatro veiklai trūko finansų, stigo profesionalumo. Kitiems atlaidus, bet sau visada griežtas Jurgis  Blekaitis nusišalino nuo šios veiklos, tačiau ne nuo kultūrinio gyvenimo.

Lietuvos žmonėms rašytojo kūryba buvo mažai žinoma. Literatūriniame ir kultūriniame pasaulyje J. Blekaitis paliko neišdildomus pėdsakus: išleido du poezijos rinkinius: „Vardai vandenims ir dienoms“ (1954) ir „Rudens ritmu“ (1979). Vertindamas poeto debiutinę knygą literatūros kritikas Antanas Vaičiulaitis rašė: „J. Blekaitis prisistato kaip moderniškas poetas. Net rašydamas apie jo pamėgtąjį lietų, jis ieško naujo priėjimo. Prie tokio įspūdžio prisideda pastanga eilėraštį įprasminti estetinėje plotmėje, kartais tam reikalui naudojant komplikuotą išraišką. Tačiau po visu tuo slypi, lyg kokia pridengta srovė, tokios amžinos lyrikos temos kaip meilė, mirtis, ar gamta, ir lygiai amžini sielos ilgesiai. Būdamas esmėje lyrinis, jis drauge ir dramatiškas“.

Eilėraščius kūrė nuo gimnazijos laikų. Apie savo kūrybą yra pasakęs: „...vienintelis pateisinimas ką nors bandyti sakyti eilėmis, ir yra tai, kad poezija gali priartėti prie muzikos išraiškingumo, kad ji, galbūt sugeba tik pusiau prasme, o labiau – burtiškumu, nuotaika, savo magija išreikšti tai, kas šiaip žodžiais neišsakoma“.
            Jurgis  Blekaitis parengė pomirtinį poeto Henriko Radausko poezijos rinkinį (1978 m.) - „puikią, brandžią poeziją”,  taip pat išvertė Czeslaw Miloszo („Miestas be vardo” , Josifo Brodskio („Lietuviškas divertismentas”), Ivar Ivasko (“Baltiškos elegijos”) eiles. Vertė poetų W. Šekspyro, I. Bunino, A. Achmatovos kūrybą. Jis pirmas į lietuvių kalbą išvertė J. Brodskį, pirmas jį pristatė lietuvių visuomenei „Santaros-Šviesos” suvažiavime 1976 m. Vertimas paskelbtas „Metmenyse” 1976 m. Nr. 32. 
J. Blekaitis rašė teatro ir literatūros klausimais žurnalams „Literatūros lankos", „Aidai", „Metmenys".  Tarp vertingiausių jo tekstų yra atsiminimai apie aktorių Henriką Kačinską, Algimantą Mackų, Alfonsą Nyką-Niliūną, H. Radauską ir B.Sruogą.  Įtaigus pasakojimo stilius, kruopštus dėmesys faktams, o svarbiausia įžvalgos apie kūrėjus ir jų kūrybą  Jurgio Blekaičio rašytinį palikimą daro ir vertingą, ir įdomų, turintį išliekamos vertės.
          Jurgis Blekaitis buvo Nepriklausomos Lietuvos sūnus.  Bet jo patirtis, kaip ir jo bičiulių bei bendradarbių  ratas, aprėpė kelis kontinentus, kelias kartas ir kultūras.  Kaip taikliai pastebėjo Kaune įsikūrusios Išeivijos studijų centro mokslinė bendradarbė Dalia Kuizinienė, Jurgis Blekaitis buvo „vienas iš universaliųjų kultūros žmonių išeivijoje." 
           Daugeliui vyresniųjų Lietuvos žmonių ko gero labiausiai įsimintini Jurgio Blekaičio radijo pasakojimai apie užsienio lietuvių kultūrinį, visuomeninį gyvenimą „Amerikos balso" laidose.  Sodriu balsu skambėjo jo reportažai iš „Santaros-Šviesos” suvažiavimų, mokslų bei kūrybos simpoziumų, literatūros, muzikos vakarų, parodų salių, knygų pristatymų. Meistriškais interviu jis supažindino klausytojus su išeivijoje gyvenusiais šviesuoliais Marija Alseikaite - Gimbutiene, Jonu Puzinu, Vanda Daugirdaite - Sruogiene, Algirdu Jurgiu Greimu, Vytautu Kavoliu, Rimvydu Šilbajoriu, Algimantu Mackumi ir šimtais kitų.  Jo ruoštos pasaulio įvykių apžvalgos atvėrė langą sovietų okupuotai Lietuvai. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1999 m. Lietuvių literatūros  ir tautosakos institutas išleido Jurgio Blekaičio monumentalią teatro studiją- diplominį darbą- knygą „ Algirdas Jakševičius - scenos poetas”.

2007 metais birželio 25 d. Jurgio Blekaičio  gyvybė užgeso Vašingtono priemiestyje. Poeto žmona Gražina Blekaitienė, vykdydama jo valią, rudenį parvežė ir palaidojo jį  Palangoje.


 

 

Atgal